Institute buvo dėstomi bendrieji ir specialybės dalykai. Antai bendrojo lavinimo skyriuje buvo dėstoma: vokiečių, lietuvių ir lotynų kalbos, geografija, biologija, istorija, piešimas, matematika, sociologija, zoologija, higiena, fizika, chemija, filosofijos, politinės ekonomijos ir teisės pradmenys¹⁷.

Vidurinio technikos skyriaus statybos kurse klausytojai mokėsi vokiečių ir lietuvių kalbos, kelių, hidraulikos, konstrukcijų, gelžbetonio, piešimo, matematikos, geodezijos, algebros, mechanikos, braižomosios geometrijos, braižybos, pastatų projektavimo, tiltų, bendrosios statybos dalykų¹⁸. Vidurinio technikos skyriaus mechanikos kurse buvo studijuojama vokiečių ir lietuvių kalbos, algebra, chemija, braižomoji geometrija, mechanika, trigonometrija, geometrija, piešimas, braižyba, garo katilai, jėgainės, vidaus degimo varikliai, įvairios mašinos, metalų apdirbimas, elektrotechnika, termodinamika¹⁹.

Ekonomikos-buhalterijos skyriuje esminis dėmesys buvo atkreiptas į vokiečių ir lietuvių kalbų, buhalterijos, biuro organizavimo, komercinės statistikos, prekybos teisės studijas²⁰.

Prekybos-kooperacijos skyriuje daugiausia dėmesio buvo skiriama lietuvių ir vokiečių kalbų, kooperacijos, prekybinės teisės, bendrosios prekybos, prekybinės korespondencijos, komercinės statistikos, ekonomikos, prekybinės technikos, mašinraščio, buhalterijos mokslams²¹.

Iš užsienio kalbų buvo dėstoma tik vokiečių kalba.

Institutui stiprėjant prie jo buvo prijungiamos kai kurios panašaus profilio mokymo įstaigos. Antai 1941 m. gruodžio 31 d. Komisija, susidedanti iš Kauno suaugusiųjų instituto inspektoriaus Alfonso Vabalo ir to paties instituto lektorių inžinierių S. Šepečio ir J. Gvildžio, remdamasi Kauno suaugusiųjų instituto direktoriaus 1941 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 1118, perėmė iš inžinieriaus S. Mako Kauno vakarinius amatų kursus, esančius Kaune, Miškų g. 4, I Kauno amatų mokyklos patalpose, su visais moksleiviais, mokymo personalu ir inventoriumi²². Vėliau suaugusiųjų institutas įsikūrė ir Vilniuje. Padaugėjus institutų iškilo būtinybė priimti naują statutą. „Laikinas Suaugusių Institutų Statutas“ buvo patvirtintas 1942 m. sausio 1 d. ir įsigaliojo nuo priėmimo dienos²³. Statutas susidėjo iš penkių skyrių: bendrieji nuostatai, mokslas, administracijos ir mokomasis personalas, klausytojai, pereinamieji nuostatai.

Visą statutą sudarė 46 straipsniai, papildyti naujais reikalavimais, kurių nebuvo ankstesniame statute.

Bendruosiuose nuostatuose nurodoma, kad suaugusiųjų institutų tinklą nustato Generalinis švietimo tarėjas, suderinęs tai su kitomis švietimo žinybomis. Kauno suaugusiųjų institutas buvo centrinis suaugusiųjų institutas, kiti tokie institutai buvo „vietos“ institutai. Vietiniai suaugusiųjų institutai mokymo srityje buvo tiesiogiai pavaldūs centriniam suaugusiųjų institutui, ūkio ir administracijos srityje – tiesiogiai Švietimo vadybai. Centrinio ir vietinių institutų vidaus tvarka buvo nustatoma švietimo generalinio tarėjo patvirtintais regulaminais. Suaugusiųjų institutai, susitarę su vadovybe, galėjo pasinaudoti kitų mokslo įstaigų patalpomis ir mokslo priemonėmis. Uždaromo suaugusiųjų instituto turtas ir

________________________________

16 KAA. F. R-1177, ap. 1, b. 4, l. 8.

17 Ten pat, ap. 2, b. 14, l. 11, 13, 14–15, 27, 99, 101, 103.

18 Ten pat, l. 51, 89, 91.

19 Ten pat, l. 45, 88, 23.

20 Ten pat, b. 15, l. 95.

21 Ten pat, b. 14, l. 29.

22 Ten pat, ap. 1, b. 5, l. 1.

23 Ten pat, b. 6, l. 1–6.