| Tuo metu Livonijos ordinas dar nebuvo sukūręs geros gynybinės sistemos (labiausiai ji koncentravosi apie Kuldigą)9. Žemaičiams įgaunant persvarą Kuršo karo teatre10 statyti pilį prie Nemuno, taip atitrūkusią to meto valdomos erdvės ir komunikacijų požiūriu, Vokiečių ordinui vargu ar apsimokėjo. Buvo įvertinti atstumo11 ir bendros strateginės situacijos12 veiksniai. Tiek Petro Dusburgiečio, tiek Livonijos eiliuotosios kronikos žinutės apie Šv. Jurgio pilies pastatymą yra dalyvių tiesiogiai ar netiesiogiai perduotų prisiminimų fiksuojamas faktas, beveik nepapildytas betarpišką įvykį iliustruojančiomis detalėmis. Livonijos eiliuotojoje kronikoje, tiesa, pažymėta, kad Šv. Jurgio „piliai statyti magistras (Burhardas Hornhauzenas – E. G.) sukvietė brolius į savo šalį“13; jų vyriausiasis su savo kariuomene greitai į kelionę išjojo prie Dauguvos sargybos bokšto ir sugrįžo į Rygą, o jo kariuomenė namo sugrįžo vėliau“14. Taigi kyla klausimas (su visais esamų ir atsirasiančių aktų patikrinimais), ar pats vadovas dalyvavo šioje operacijoje. Toliau kronikoje jau betarpiškai kalbama apie žemaičių pasipiktinimą, kad vokiečiai įžūliai įsikūrė šioje vietoje15. Iš viso to galime spręsti, kad šios operacijos išeities bazė (bent jau livoniečiams) buvo Ryga. Taigi Livonijos eiliuotoji kronika išaiškina Rygos, kaip XIII a. vidurio strateginės operatyvinės Livonijos ordino bazės, veiksnį. Iš Rygos buvo išrengtas ir 1260–1261 m. sandūros žygis kuršių Dzintarės ir Asbotės pilims sugriauti16; panašiai – 1263 m. žygiai į Kuršą17. Smulkesnis amžininkų (XIII a. pabaigos) pasakojimas, užfiksuotas šioje kronikoje, vaizdžiai parodo „frontinės“ pilies (panašiai kaip Šv. Jurgio kalne) aprūpinimą ištekliais iš Rygos18. Operatyvinės bazės veiksnys glaudžiai susijęs su transporto veiksniu. Veikdama Žemgaloje, ordino kariuomenė naudojosi Lielupės magistrale19, 126120 ir 126321 žygiuose prieš kuršių pilis bei Klaipėdos pastatymo ekspedicijos metu (1252 m.)22 žygiavo pajūriu nuo Rygos. Šiuo atveju tokį žygiavimą gal lėmė ne vien transportavimo, bet ir taktiniai sumetimai, tačiau net ir tai nepaneigia vandens kelių (žino-
___
9 von Löwis of Menar K. Zur Landesgeschichte der Komtureien des Deutschen Ordens in Kurland. Riga, 1918, p. 8, 21.
10 Jasas R. Karas su Livonijos ordinu XIII a. viduryje. Prūsų kovos prieš pavergėjus // Lietuvių karas su kryžiuočiais. Vilnius, 1964, p. 150–151.
11 Baliulis A. Min. veik., p. 29.
12 Nikžentaitis A. Min. veik., p. 58.
13 Livländische Reimchronik. Paderborn, 1876 (toliau – LRCh), p. 126: „der meister bōt in sīne lant, / das sie der burge nźmen war / mit trūwen und mit vliese gar. (…) die brūdere wurden da gelān.“
14 Ten pat: „ir aller oberste reit sān / vaste kein der Dune wart / mit sīme here ūf die vart / unde quam zū Rīge wider. / sīn her zū lande kārte sider.“ 15 Ten pat: „den Lettowen ir gemūte / bran in zornes glūte, / das alsō vermessen / die brūdere wāren gesessen / hie in, āne vorewort.“
16 Ten pat, p. 135: „er eine herevart / besente rasch und ungespart. / die samenunge zū Rīge was. / (…) vort riten mit dem her / kein Kūrlande bie dem mer…“
17 Ten pat, p. 160–162.
18 Ten pat, p. 251: „dō der genante tac was komen, / als in der meister hatte genomen, / der brūdere her was komen dar / in der zit mit irre schar. / das her was snelle gnūc bereit, / zū hant man von Rīge reit / ūf deme īse und uber lant, / bis man die Mītowe vant, / in deme sumere was da brācht / malzes und meles michele macht, / vleisch und andere spīse gnūc, / als manich schif von Rīge trūc. / das was dā behalden wol. / man bīt dā manchen sliten vol / mit cleidern und mit spīse. / das her hielt ūf dem īse. / dō man sie wol geladen sach, / nicht lenger sūmeten sie dar nach, / die slitten wurden wol geschart / mit deme here ūf die vart / kein der Semegallen lant.“
19 Žr. 18 nuor.
20 Žr. 16 nuor.
21 LRCh, p. 156–158. Žiūrėtini ir apibendrinti pasakymai – ten pat, p. 156: „sie huben sich in gotes segen / bie das mer ūf den strant / und quāmen hin zū Kurlant. / zū Goldingen wart es vernomen, / das von Rīge ein her was komen“; 160: „man vūr maniche herevart / von der Dune zū Kurlant / us gienc in dicke wol in hant ( …) spīse wart dā hin gesant, / brūdere, wapen unde pfert / sie kosten mancher marke wert…“
22 Ten pat, p. 84: „Der meister aber mit eime here / ūf dem strande bie dem mere / kārte hin kein Kūrlant. / die reise im sus gienc in hant. / er kārte kein Mimele wart.“ |
dizainas ir programavimas giriaus