Klaipėdos pilį Livonijos ordino kariuomenė pastatė atžygiavusi sausuma iš Rygos⁴³. Šioje Livonijos eiliuotosios kronikos vietoje pasakomi ne kažin ką paaiškinantys, bet vis dėlto parodantys vandens telkinių svarbą pasirenkant statybos vietą žodžiai⁴⁴. Telkiniai (jų padėtis) galėjo trukdyti, reikalaudami papildomų žemės darbų, galėjo ir padėti, leisdami sukurti sunkiai prieinamus įtvirtinimus. Visais šiais atvejais, kaip rodo Skirsnemunės (1313 m.)⁴⁵ ar Bajerburgo (1337 m.)⁴⁶ pilių pastatymo aprašymai, laivynas padėdavo ne tik kaip transporto, bet ir kaip operatyvinės komunikacijos priemonė.

Nuotolio veiksnys⁴⁷ jau yra aptartas mūsų literatūroje ir jis įvertintinas greta laivyno panaudojimo veiksnio. Petro Dusburgiečio kronika parodo, kaip disponuodama laivynu,
prūsiškoji Vokiečių ordino šaka Nemune jį efektyviai panaudojo tik XIII a. aštuntajame dešimtmetyje⁴⁸. 1260 m. abiejų ordino šakų žygis Šv. Jurgio piliai paremti buvo atliktas iš Klaipėdos (Livonijos kariuomenė į ją atžygiavo jūros krantu)⁴⁹. Šį sausumos žygį reikia
gretinti su Klaipėdos komtūro sausumos ekspedicija pas Sereiką (Šereiką)⁵⁰, nors Šereiklaukis yra Nemuno ir Jūros santakoje⁵¹, taigi patogus pasiekti laivais. Nepamirština, kad Klaipėda priklausė livoniškajai ordino šakai ir todėl akivaizdžiai iškyla šios šakos karinių operacijų sausuminis pobūdis, ypač lyginant su prūsiškosios šakos laivyno panaudojimu (beje, kurį laiką dar ne Nemune). Nepaisant glaudžių jūrinių Rygos komunikacijų⁵² ir dažno laivų panaudojimo kovojant Dauguvoje, Mūšoje ir jų pakrantėse⁵³, šiaip Henriko Latvio kronika labiausiai aprašo sausumos žygius⁵⁴. Tokių atvejų kaip 1223 m. didelis vasaros žygis į Estiją, kai buvo suderinti laivų ir sausumos jėgų veiksmai, toliau nuo Rygos reta (beje, laivai dažniau minimi, paminėjus ir pirklius ar kryžininkus)⁵⁵. Ir visa tai vyko naudojantis Dauguvos baseinu, leidžiančiu iš Rygos pasiekti vos ne visas Latgalos ir Estijos prieigas. Tiesa, Henrikas Latvis aprašo XIII a. pirmojo ketvirčio įvykius. Tačiau ir garsiame sambių laivyno žygyje prieš Klaipėdą Livonijos eiliuotoji kronika ne-

___

43 Žr. 22 nuor.

44 LRCh, p. 84: „dō sie ūf der Mimele kein dem mer. / dā legerte sich der brūdere her. / der meister wider unde vort / reit bis an der Dangen ort / dā sich die wassere sliesen / und in einander vliesen. / dō arbeite man so lange, / dā die Mimele und die Dange / in einander sliesen / und zū samne vliesen, / das das hūs vollen quam“ (betarpiškai tęsiama 22 nuor. citata).

45 SRP, Bd. 1, p. 178: „Anno domini MCCCXIII in festo pasche frater Karolus magister ad laudem et gloriam dei et matris sue et dilatationem finium Cristianorum, congregata omni virtute exercitus sui edificavit castrum Cristmemelam in litore Memele supra Raganitam ultra sex leucas. Tanta fuit ibidem multitudo navium, quod factus fuit pons super Memelam de ipsis, quem quilibet sine periculo poterat pertransire usque ad litus infidelium…“

46 SRP. Leipzig, 1863, Bd. 2, p. 492–493: „Intrante anno 1338 frater Theodericus de Aldenburg, dux Bavarie Hinricus et alii multi navigio in magna copia veniunt in Lithwaniam in quandam insulam prope Welym (…) duo maligni wytingenses cum aliis descenderunt castrum volentes ipsum tradere in manus regis (…) Idem dixit regi Lithwanorum, quomodo eadem domus esset lignea, minus bene compactata cum argilla etc., quam posset feliciter vincere.“

47 Baliulis A. Min. veik., p. 29.

48 Žr. 25–39 nuor.

49 LRCh, p. 128: „sus vuren sie ungespart / vaste kein Mimele zū. (…) under des vom Nieflande / bie des meres strande / quam ein wunnecliches her…“

50 Žr. 40 nuor.

51 Almonaitis V., Almonaitienė J. Šiaurės Skalva. Keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. Kaunas, 2003, p. 119–120.

52 HL, p. 265, 266, 274, 278, 288, 310, 319, 363, 389.

53 Ten pat, p. 263, 264, 266, 285, 320, 363.

54 Ten pat, p. 299, 304, 307, 313, 321, 325, 326, 328, 329, 335–336, 336–337, 354, 356, 361–362, 371, 373, 376, 381, 391, 421, 427.

55 Ten pat, p. 423–424: „misit episcopus Bernhardus per universam Livoniam et Letthiam, convocans omnes, tam viros ecclesie, quam fratres militie, cum livonibus et Letthis, ut veniant omnes pugnaturi cum estonibus. At illi fideliter omnes obediunt. Simul in unum conveniunt. Adsunt peregrini cum mercatoribus. Alii navigio in Coywa, alii pedites, alii cum equis suis procedunt...“