Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai9 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (9 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 9
daugiau reikalo neatidėlioti ir pačiai bylinėtis110 . Kartais, žiūrėk, ir pats vyras pavesdavo žmonai tvarkyti savo teisinius reikalus, kaip 1552 m. nutiko sostinėje111 . Tarėjienė Lukošienė Markavičienė išsirūpino, jog Vilniaus pilies teismo urėde būtų paskirtas pareigūnas, kurio lydima moteriškė nuvyko į miesto rotušę. Čia Markavičienė asmeniškai pareiškė, kad jos vyras yra išvykęs į valdovo teismą ir negalėjo pats užbaigti kelissyk atidėliotos bylos. Moteris ne tik patvirtino, esą pats sutuoktinis liepęs jai tęsti konkretų reikalą, bet išdrįso miesto teisėjams tiesiai į akis išrėžti, jog būtent dėl jų kaltės byla ir yra vilkinama. Pažymėtina, kad ne pareiškėjos lytis šiuo atveju lėmė „nepriklausomo“ urėdininko dalyvavimą. Tuo visų pirma buvo suinteresuota pati miestietė, matyt, gerai išmaniusi anuometines teisines peripetijas. Užsitikrinusi trečiojo asmens tarpininkavimą, ji užkirto kelią galimai miesto savivaldos pareigūnų savivalei.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad moteris XVI a. Lietuvos miestuose išties buvo „pavojinga“. Tačiau „pavojų“ kėlė ne lytis, o aplinkybė, jog miestų teisinio gyvenimo laikrodis jau tiksėjo pagal europinius standartus. Lietuva greitai perėmė ir pritaikė ten susiklosčiusį miesto sąrangos modelį, laidavusį civilizuotesnio žmonių bendrabūvio galimybę. Tiesa, anuometinio miesto paveikslas nebuvo vientisas. Ir nors įvairių jo segmentų koegzistenciją lydėjo nuolatinė priešprieša, tai vis dėlto neišvengiamai intensyvino juridinę praktiką bei kėlė bendrą teisinės kultūros lygį. Lietuva modernėjo, ir moteris (bent XVI a. pirmojoje pusėje) neliko šio proceso nuošaly. Faktas, jog į Europą buvo einama gerokai vėluojant, iš dalies lėmė ir Kauno bei Vilniaus teisinio gyvenimo ypatumus. Su teisminio moters atstovavimo principu susidūrus tuomet, kai šis Europoje jau tapo atgyvena, Lietuvoje buvo perimtas ne iš esmės archajiškas jo turinys, bet tik išorinis pavidalas. Tokia paviršutinė „recepcija“ ne tik neeliminavo moters iš teisinės miesto kasdienos, bet ir garantavo palankesnę terpę jos saviraiškai. Modernėjanti teisena tai tik sustiprino.

 

110 Die frau, des Jan sklarz weib…sol sie noch XIIII tage haben den Jan, als iren vormunt, czu gestellen und do selbst antworten ane weitere dilacion – Ten pat, Nr. 263, l. 132v.

111 LM. Kn. 240, l. 501–501v.

31

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus