Penktojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje turėjo būti įvykdyta administracijos reforma. 1939 m. Valstybės Taryba rengė viso administracinio aparato reorganizavimo projektą ir naują valdininkų įstatymą, nes šioje srityje trūko juridinių normų. Norėta sustambinti 22 apskritis ir sumažinti valsčių skaičių (jų buvo 261)6. Taip pat buvo siekiama pakeisti rytietišką (rusišką) linijinį-hierarchinį administravimą mišriu funkciniu-linijiniu valdymu, artimu tuometiniam vakarietiškam modeliui.

Siekiant įveikti biurokratinį nelankstų valstybės tarnautojų mąstymą ir pasirengti naujai administracinei reformai, buvo siūloma kurti žemesnes ir vidurines administracijos mokyklas ir administracijos skyrių Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete7. Dar prieš reformą valstybės aparatas turėjo būti racionalizuotas. Norėta atskirti valstybės komercines įmones, kad valstybė į jas nesikištų ir būtų išvengta korupcijos, pašalinti paralelizmą valdymo grandyse ir taip padidinti valdininkų darbo efektyvumą. Taigi ne tik kvalifikuotų valdininkų poreikis atgautam Vilniaus kraštui buvo priežastis kurti Administravimo kursus.

Lietuvos Respublikoje 1925–1926 metais bandyta įsteigti Administravimo kursus valdininkams, tačiau dėl formalaus biurokratinio požiūrio į personalo atranką, įsivyravusio po 1926 m. perversmo, šių kursų idėja nunyko. Siūlymas steigti administracijos skyrių prie VDU Teisių fakulteto buvo atmestas, J. Razma (Socialinių ir politikos mokslų instituto valdybos narys) motyvavo tuo, kad dauguma valdininkų, ypač vidurinėje ir žemesnėje grandyse, neturėjo aukštojo išsilavinimo, buvo baigę gimnazijas, aukštesniąsias mokyklas ar net kelias gimnazijos klases. Valdininkams mokyti turėjo būti sudarytas intensyvus paskaitų tvarkaraštis; paskaitos turėjo prasidėti 17 val. vakaro, kad valdininkai galėtų mokytis po darbo. Dėl aukštosios administravimo mokyklos steigimo bendros nuomonės nebuvo, tai rodo instituto valdybos nario J. Razmos nuomonė. Kur buvo planuojama įkurti Administravimo kursus?

Nuo 1933 m. gegužės 3 d. prie Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento veikė Socialinių ir politinių mokslų institutas8 . Prof. V. B. Pšibilskis nepakankamai akcentavo, kad minėtasis institutas buvo Švietimo ministerijos Kultūros departamento sudedamoji dalis, t. y. tam tikra žinybinė draugija, kurios valdyboje ilgą laiką buvo Kultūros reikalų departamento direktorius V. Soblys. Kaip savarankiška institucija šis institutas niekada neveikė. Tai buvo mokslo draugija, kuriai darė įtaką Lietuvių tautininkų sąjunga9 .
Pirmąją valdybą sudarė: pirmininkas prof. I. Tamošaitis, nariai – prof. M. Riomeris, dr. V. Juodeika, dr. B. Kalvaitis ir J. Tomkus. Instituto iniciatyva buvo įkurta lietuvių–italų draugija. Instituto paskirtis buvo propagandinė – siekta stiprinti tautiškumą. Prof. I. Tamošaitis buvo supažindinęs visuomenę su instituto tikslais, statutu ir programa, veiklos kryptimis, tačiau tų krypčių detaliau neatskleidė. LCVA yra išlikusi instituto veiklos sričių (frontų) programa. Pagal instituto veiklos sritis buvo sudaro

5 Undraitis V. Po valdininkus pasidairius // Vairas. 1939, Nr. 4, p. 76.

6 Rastenis V. Valdininkijos parengimas // Vairas. 1939, Nr. 28, p. 562.

7 Tarulis A. Valstybinio aparato racionalizacija // Vairas. 1939, Nr. 30, p. 578.

8 Lietuvių enciklopedija. 1963. T. 28, p. 241.

9 Lietuvos Respublikos švietimo ministerija. Kultūros reikalų departamento Socialinių ir politinių mokslų instituto regulaminas, kursų statutas, susirašinėjimas dėl administracinių kursų steigimo, aprūpinimo patalpomis, knygomis // Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 391, ap. 4, b. 1624, l. 32.