Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai9 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (9 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 9

MOTERIS TEISINĖJE VILNIAUS IR KAUNO KASDIENOJE XVI A. PIRMOJOJE PUSĖJE: MODERNĖANČIO GYVENIMO ŽENKLAI

ĮVADAS

KARPAVIČIENĖ JOLANTA

Įvadas

Naivu manyti, kad moterų istorija galėtų iš esmės koreguoti istorinių tyrimų kryptis1 , tačiau netikslu vienareikšmiškai ją vertinti kaip laikiną, vien feministinio judėjimo „išrastą“ duoklę laikmečio madai. Vakaruose neslūgstantį, institucionalizuotą ir koordinuojamą, o mūsų istoriografijoje dar tik pagreitį įgaunantį domėjimąsi „moterimi istorijoje“ iš dalies lėmė ir paties istorijos mokslo situacija. Jau XIX a. pabaigoje pabandžius išsivaduoti iš istorizmo nubrėžtų rėmų, Vakarų istoriografijoje atsigręžta į visuomenės istoriją. Leopoldo von Rankės klausimą kaip gi iš tikrųjų buvo keičiant kokybiškai kitu – kodėl taip buvo, pasislinko ir tyrinėjimų akcentai: susidomėta procesų ir socialinių struktūrų, gyvensenos modelių, mentalitetų istorija2 . Būtent šiame istorizmo įveikos kontekste imta ne tik „eksploatuoti“ istorinius moterų padėties tyrimus, bet ir konceptualiai juos pagrįsti3 . Išsiplėtusi geografiškai bei išsikristalizavusi pagal temas, dabar moterų istorija, akcentuojant kelių mokslo šakų sąryšį, apibrėžiama kaip „specialioji istorijos mokslo disciplina, susikertanti su taip pat labai išplėtotomis šeimos istorija bei lyčių istorija“4 . Nepaisant vis dar teberusenančių diskusijų apie moterų istorijos vietą po bendru „socialinės istorijos

 

 

___________________________________________________

1 Kocka J. Sozialgeschichte: Begriff–Entwicklung–Probleme. Göttingen, 1986, S. 139.

2 Ten pat, p. 48–67; Bumblauskas A. Zenono Ivinskio teorinės novacijos // Naujasis židinys. 1993, nr. 3, p. 191–193.

3 Kocka J. Sozialgeschichte..., S. 139–141; Becher U.A.J., Rüsen J. (Hrsg.). Weiblichkeit in geschichtlicherPerspektive. Fallstudien und Reflexionen zu Grundproblemen der historischen Frauenforschung. Frankfurt/Main, 1988; Wunder H. Historische Frauenforschung. Ein neuer Zugang zur Gesellschaftsgeschichte // Frauen in Spätantike und Frühmittelalter: Lebensbedingungen–Lebensnormen–Lebensformen/ hrsg. von W. Affeldt. Sigmaringen, 1990, S. 30–41; Opitz C. Emanzipiert oder marginalisiert? Witwen in der Gesellschaft des späten Mittelalters // Lundt B. (Hrsg.). Auf der Suche nach der Frau im Mittelalter. Fragen, Quellen, Antworten. München, 1991, S. 25–48; Röckelein H. Historische Frauenforschung. Ein Literaturbericht zur Geschichte des Mittelalters // Historische Zeitschrift. 1992, Bd. 255, S. 377–409; Habermas R. Geschlechtergeschichte und „anthropology of gender“. Geschichte einer Begegnung // Historische Anthropologie. 1993, Bd. 1, S. 485–509; Anderson B.S., Zinsser J.P. Eiane eigene Geschichte Frauen in Europa. Frankfurt/Main, 1995, Bd. 1: Verschüttete Spuren. Frühgeschichte bis 18. Jahrhundert, S. 9–21.

4 Sprandel R. Geschichtliche Anmerkungen zu den Geschlechterrollen // Mann und Frau – Frau und Mann. Hintergründe, Ursachen und Problematik der Geschlechterrollen. Stuttgart–Düsseldorf–Berlin–Leipzig, 1992, S. 286.

17

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus