MOTERIS TEISINĖJE VILNIAUS IR KAUNO KASDIENOJE XVI A. PIRMOJOJE PUSĖJE: MODERNĖANČIO GYVENIMO ŽENKLAI

ĮVADAS

Įvadas

Naivu manyti, kad moterų istorija galėtų iš esmės koreguoti istorinių tyrimų kryptis¹ , tačiau netikslu vienareikšmiškai ją vertinti kaip laikiną, vien feministinio judėjimo „išrastą“ duoklę laikmečio madai. Vakaruose neslūgstantį, institucionalizuotą ir koordinuojamą, o mūsų istoriografijoje dar tik pagreitį įgaunantį domėjimąsi „moterimi istorijoje“ iš dalies lėmė ir paties istorijos mokslo situacija. Jau XIX a. pabaigoje pabandžius išsivaduoti iš istorizmo nubrėžtų rėmų, Vakarų istoriografijoje atsigręžta į visuomenės istoriją. Leopoldo von Rankės klausimą kaip gi iš tikrųjų buvo keičiant kokybiškai kitu – kodėl taip buvo, pasislinko ir tyrinėjimų akcentai: susidomėta procesų ir socialinių struktūrų, gyvensenos modelių, mentalitetų istorija² . Būtent šiame istorizmo įveikos kontekste imta ne tik „eksploatuoti“ istorinius moterų padėties tyrimus, bet ir konceptualiai juos pagrįsti³ . Išsiplėtusi geografiškai bei išsikristalizavusi pagal temas, dabar moterų istorija, akcentuojant kelių mokslo šakų sąryšį, apibrėžiama kaip „specialioji istorijos mokslo disciplina, susikertanti su taip pat labai išplėtotomis šeimos istorija bei lyčių istorija“⁴ . Nepaisant vis dar teberusenančių diskusijų apie moterų istorijos vietą po bendru „socialinės istorijos

___________________________________________________

1 Kocka J. Sozialgeschichte: Begriff–Entwicklung–Probleme. Göttingen, 1986, S. 139.

2 Ten pat, p. 48–67; Bumblauskas A. Zenono Ivinskio teorinės novacijos // Naujasis židinys. 1993, nr. 3, p. 191–193.

3 Kocka J. Sozialgeschichte..., S. 139–141; Becher U.A.J., Rüsen J. (Hrsg.). Weiblichkeit in geschichtlicherPerspektive. Fallstudien und Reflexionen zu Grundproblemen der historischen Frauenforschung. Frankfurt/Main, 1988; Wunder H. Historische Frauenforschung. Ein neuer Zugang zur Gesellschaftsgeschichte // Frauen in Spätantike und Frühmittelalter: Lebensbedingungen–Lebensnormen–Lebensformen/ hrsg. von W. Affeldt. Sigmaringen, 1990, S. 30–41; Opitz C. Emanzipiert oder marginalisiert? Witwen in der Gesellschaft des späten Mittelalters // Lundt B. (Hrsg.). Auf der Suche nach der Frau im Mittelalter. Fragen, Quellen, Antworten. München, 1991, S. 25–48; Röckelein H. Historische Frauenforschung. Ein Literaturbericht zur Geschichte des Mittelalters // Historische Zeitschrift. 1992, Bd. 255, S. 377–409; Habermas R. Geschlechtergeschichte und „anthropology of gender“. Geschichte einer Begegnung // Historische Anthropologie. 1993, Bd. 1, S. 485–509; Anderson B.S., Zinsser J.P. Eiane eigene Geschichte Frauen in Europa. Frankfurt/Main, 1995, Bd. 1: Verschüttete Spuren. Frühgeschichte bis 18. Jahrhundert, S. 9–21.

4 Sprandel R. Geschichtliche Anmerkungen zu den Geschlechterrollen // Mann und Frau – Frau und Mann. Hintergründe, Ursachen und Problematik der Geschlechterrollen. Stuttgart–Düsseldorf–Berlin–Leipzig, 1992, S. 286.