5. Lietuvoje KV Persikėlimo komitetas greta Berlyno instrukcijų vykdymo nevengė ir savivalės: reikalavo iš lietuvių kilmės asmenų, stojančių į KV gretas, sumokėti nario mokestį už septynerius metus (nuo 1933 iki 1940 m. pabaigos), būtinai užsiprenumeruoti KV leidžiamą „Deutsche Nachrichten für Litauen“, sumokėti nemažas pinigų sumas už vokišką kilmę liudijančias pažymas.

6. Latvijos ir Estijos vokiečių iškeldinimo metu išvyko labai nedaug kitų tautybių asmenų, daugiausia vokiečių šeimos nariai. O iš Lietuvos dėl KV melagingos agitacijos buvo iškeldinta daugiau nei 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų (daugiausia evangelikų tikėjimo), t. y. kas penktas iškeldintasis buvo lietuvis.

7. Nacistinių organizacijų nariai, vykdydami vokiečių iškeldinimą iš Baltijos šalių, savo veiklą įvardijo kaip gelbėjimo misiją, tačiau iš tiesų jie vykdė Vokietijos represinių struktūrų darbą, neretai neteisėtai sprendė tolesnį tautiečių likimą. Dėl naudoto psichologinio spaudimo, grasinimų ir vykdytos griežtos tautiečių asmens kontrolės jų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip nusikalstami.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos fondas (Nr. 377).

Ap. 5, b. 4421.

Ap. 10, b. 427.

LCVA, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Saugumo departamento fondas (Nr. 378).

Ap. 10, b. 187, 225, 611.

LCVA, Kariuomenės štabo 1918–1940 m. Krašto apsaugos ministerijos fondas (Nr. 929).

Ap. 2, t. 2, b. 1052.

Lietuvos aidas, 1939 m.

Lietuvos žinios, 1934 m.

Hitler A. Mein Kampf, Bd. 1–2. München, 1943.

Jankus E. Gimtinė iš toli // Gimtinė visuomet manyje. Klaipėda, 2004.

Weiss H. Die Umsiedlung der Deutschen aus Estland // Jahrbuch des baltischen Deutschums, 1964. Hamburg–Hamm, 1963.

Naudota literatūra

1. Adrian P. Kriegsforbereitung und Grossraumwirtschaft. Ziele und Methoden der deutschen „Randstaatenpolitik“ gegenüber Lettland 1939–1941 // Von der Obersicht zur Minderheiten. Die deutsche Minderheit in Lettland 1917–1940. Lüneburg, 1996.

2. Arbušauskaitė A. L. Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį. Klaipėda, 2002.

3. Feldmanis I. Die Detschbalten: Ihre Einstellung zum Nationalsozialismus und ihr Verhältnis zum Staat Lettlan (1933–1939) // Nordost Archiv Band VI, 1996. Heft 2. Lüneburg, 1997.

4. Henn von J. Die Umsiedlung der baltischen Deutschen – das letzte Kapitel baltisch-deutscher Geschichte, 1984.

5. Hermannas A. Lietuvos laikysena 1939–1941 metais dėl vokiečių mažumos repatriacijos // Lietuvių ir vokiečių kaimynystė. Vilnius, 2000.

6. Kangeris K. Baltijos vokiečių repatriacija // Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 1.

7. Lenz W. Die umsiedlung der Deutschen aus Lettland // Jahrbuch des baltischen Deutschtums 1964. Hamburg–Hamm, 1963.

8. Murphy E. Nationalism. Washington, 1943.

9. Nolte E. Die faschistischen Bewegungen. München, 1979.

10. Pistolkohrs G. Baltische Länder. Seidler Verlag, 1996.

11. Rauch G. Geschichte der baltischen Staaten. München, 1977.

12. Stossun H. Litauen vom Ersten bis zum Ende des zweiten Welkriegs // J. Regal (Hrsg.). Deutsche Geschichte im Osten Europas. 1999.

13. Stossun H. Die Umsiedlungen der Deutschen aus Litauen // Lietuvių kultūros institutas Jahrestagung 1989/1990. Lampertheim, 1991.

14. Surgailis G. 1941 metų repatriacija // Laikas ir įvykiai, 1990, Nr. 5.

15. Weiss H. Die Umsiedlung der Deutschen aus Estland // Jahrbuch des baltischen Deutschtums, 1964. Hamburg–Hamm, 1963.

16. Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. Vilnius, 1992, p. 232–234.

17. Źšóļķčźīā Ņ. ß. Ļīėāåźą čńņīščč Ėąņāčč ćėąēąģč ķåģöåā. Ščćą, 1989.