Kaimo bendruomenės diferenciacijos ir nuosavybės sektorių santykis sovietmečiu

Oficialiai Sovietų Sąjungoje negalėjo būti jokio klasinio susiskirstymo, paremto turtiniu matmeniu. Kiekviena socialinė grupė (darbininkija, valstietija ir tarybinė inteligentija) buvo įvardijamos tos pačios sovietinės visuomenės dalimis, užimančiomis savo veiklos sritį ir atliekamu darbu kuriančiomis bendrą socialistinę gerovę³¹. Tačiau realus gyvenimas Sovietų Sąjungoje akivaizdžiai skyrėsi nuo deklaruojamos padėties. Nuosavų namų kompleksai, privilegijos, specializuotos parduotuvės ir turtinis susiskirstymas neleido žmonėms užmiršti, kad tarp jų esama lygesnių už lygius.

Svarbiausias privatinės nuosavybės indėlis – tai, kad nuo jos dydžio, stiprumo bei santykio su valstybiniu sektoriumi priklauso socialinės diferenciacijos ir apskritai pačios visuomenės susikūrimas³². Kitas šio santykio aspektas – kad būtent privataus sektoriaus įsivyravimas nekilnojamojo turto srityje faktiškai daro įtaką ir pačios visuomenės susiskirstymui: t. y. jis tampa socialinės struktūros susiformavimo pagrindu. Maža to, šis veiksnys padalija ir pačią struktūrą į grupes, tarp kurių per tam tikrą laiką atsiranda socialinių prieštaravimų.

Sovietiniame kaime privatinės nuosavybės dydis lėmė socialinę diferenciaciją, dažnai tiesiogiai atitinkančią tarybinių ar kolektyvinių ūkių valdymo struktūros hierarchiškumą (žiūrėti 1-ą schemą). Išlaikyti gyvulius bei realizuoti išauginamą produkciją padėdavo ne tiek ūkyje praleistų valandų skaičius, kiek galimybė pasinaudoti turima padėtimi. Valdantysis sluoksnis kaime turėdavo geresnes galimybes privi

___

31 Wittfogell K. Min. veik, p. 305.

32 Ten pat, p. 295.