| destabilizacija, vadovaujančių pareigų perėjimas į lietuvių rankas, savarankiškumo elementų atsiradimas ekonomikos valdyme, teigiami poslinkiai literatūroje. T. Remeikis netgi A. Sniečkaus veiklą to meto sąlygomis vertino kaip teigiamą Lietuvai21. Autoriai vieningai sutaria, kad politiniame gyvenime 1956 m. įvykiai reiškė naujos, pasyvios, rezistencijos pasireiškimą.
1953-1968 m. ekonomikos raidą autoriai vertina palankiai. Jų nuomone, ekonominė raida stabilizavosi, teigiamas poslinkis buvo ekonominio savarankiškumo padidėjimas, įkūrus Liaudies ūkio tarybas. Teigiamai vertinamas ir septintojo dešimtmečio pradėtas pramonės įmonių išdėstymo respublikoje peržiūrėjimas. Dėl jo mažuose ir nedideliuose miestuose įkurtos pramonės įmonė sutraukė vietinę darbo jėgą ir užkirto kelią didesnei kitakalbių darbininkų imigracijai.
Kaip neigiamą reiškinį pramonės raidai T. Remeikis vertino stambios chemijos pramonės sukūrimą.
Naujas etapas Lietuvos raidoje pradedamas 7-8 dešimtmečių sandūroje. R. Misiūno nuomone, tai metas, kai prasidėjo ir vyko du procesai: tai visuomenės vesternizacija (vartojiškumas, kultūra, muzika, mados), ėjusi iš Vakarų demokratinių šalių, ir centralizacija (ekonomika, rusifikacija, ideologija), diegiama iš Maskvos. T. Remeikis 8 dešimtmečio pradžią vertina kaip naujo okupacinio judėjimo pradžią. Jis išskyrė keturias pagrindines judėjimo kryptis: 1) katalikiškąją, 2) tautinę katalikiškąją, 3) tautinę-liberaliąją, 4) tautinę kairiąją eurokomunistinę22.
Naują etapą 1972 m. ne visuomenės, bet Bažnyčios raidoje įžvelgia S. Sužiedėlis. Visi minėti nauji reiškiniai ir sudaro šio etapo turinį. Baigdami analizuoti šį etapą, autoriai padarė ir futurologinių pastebėjimų: R. Misiūnas teigė, kad "9 dešimt. Baltijos tautų politinė iniciatyva bus, matyt, labai apribota"23. T. Remeikiui priklauso mintis, kad "yra Nepriklausomybės vilties būtinos sąlygos".24
Tolesnė Lietuvos raida, pokyčiai visuomenėje ir Nepriklausomybės siekis yra nagrinėti politologų. Vienas jų - A. Sennas. Monografijoje jis teigė, kad tautos atgimimas prasidėjo 1988 m., nors siejo tai su "perestroikos" politika25. Su šiuo teiginiu sutiko JAV politologas W. C. Clemens, kuris politinius pokyčius įžvelgė nuo 1987 m., bet taip pat teigė, kad jie buvo "perestroikos" politikos pasekmė.26 S. V. Vardys iš esmės įtvirtino nuostatą, kad nuo 1988 m. prasidėjo tautinis atgimimas, kad Sąjūdžio susikūrimą pagreitino liberalūs pokyčiai Sovietų Sąjungoje, nulemti M. Gorbačiovo politikos. Autorius akcentavo ir Lietuvos vidaus priežastis, pagrindinį imperatyvą - Nepriklausomybės momentą visuose to meto įvykiuose. |
dizainas ir programavimas giriaus