Dabarties Lietuvoje visuomenės domėjimasis minėta problema įgauna kokybinį pobūdį: pasirodė keletas reikšmingų darbų, parengtų remiantis archyvų fonduose esančia turtinga medžiaga ir kitais šaltiniais, leidžiami tęstiniai tarpukario Lietuvoje ėję moksliniai žurnalai, organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos, kai kuriose aukštosiose mokyklose dėstomi pasirinktiniai kursai karybos tematika, dalis akademinio jaunimo rengia bakalauro ir magistro darbus, daktaro disertacijas ir kt. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsilikimas šioje srityje bus gana greitai likviduotas.