3.1. Filmas kaip žinių forma ir turinys

1993 m. LRT sukurtas dokumentinis filmas „Giedraičiai“ – tai viena iš negausių dokumentinių juostų, skirtų senajai Lietuvos istorijai (chronologiškai apžvelgiamas XIV–XIX amžių laikotarpis)²⁸. Šioje 26 minučių trukmės juostoje išsamiau pristatoma penkių žymiausių Giedraičių giminės atstovų veikla bei nuopelnai – filmo kūrėjų dėmesio sulaukė Martynas, palaimintasis Mykolas, žemaičių vyskupas Merkelis, vyskupas Steponas Jonas ir Juozapas Arnulfas Giedraičiai.

Galima teigti, jog Giedraičių pavardė daugumai lietuvių (bent jau moksleivių) asocijuojasi su vieninteliu Merkelio Giedraičio vardu, jo lietuvybės puoselėjimo veikla. Tad sveikintina autorių mintis supažindinti žiūrovus su kitais Lietuvai nusipelniusiais šios giminės atstovais ir taip realizuoti istorijos didaktikų deklaravimą aktyvinti ir įvairinti nūdienos visuomenės istorinę sąmonę.

Kodėl pasirinkta būtent Giedraičių tema, galima tik numanyti. Vargu ar ji priskirtina prie aktualių istorijos temų. Be to, šiame dokumentiniame filme nepateikiama jokių sensacingų atradimų, kontroversiškų praeities vertinimų, kurie leistų jį laikyti įdomiu ir novatorišku turinio požiūriu. Temos atrankoje nesiremta ir kontinuumo principu, kai tam tikros istorinės medžiagos pasirinkimą lemia priežastinio ryšio tarp dabarties ir praeities įžvalga, tam tikros nūdienos problemos ištakų paieškos²⁹. Čia nematyti istorijos mitų, susijusių su šių didikų pavarde, dekonstravimo „pėdsakų“. Tad koks gi temos atrankos kriterijus?

Manome, jog filmo kūrėjų pasirinkimą lėmė disponavimas vaizdine medžiaga ir istoriografinių tyrimų šia tema pakankamumas, tačiau ne tik tai. Anot Günterio Barudio, nuo Plutarcho ir Svetonijaus laikų biografija kaip gyvenimo aprašymas buvo laikoma ypatinga literatūros forma, kurioje žymūs kultūros bei politikos vyrai buvo vaizduojami taip, kad iš jų gyvenimo ir veiklos būtų kai ko pasimokoma, kai kas panaudojama, įžvelgiama kažkas šviesaus bei verta apmąstymų³⁰. Tad istorinė biografija paranki atskleisti prasminį dabarties ir praeities ryšį.

Giedraičių istorija dokumentiniame filme pradedama Merkelio Giedraičio paliepimais savo broliui Kasparui, kurių vienas skamba taip: „Šio pasaulio praeinančiais dalykais turime daryti pačius geriausiuosius darbus, kurie išliks amžinai“. Filmas, kuriame Giedraičių istorija pateikta kaip šios giminės atstovų nuopelnų Lietuvai seka, byloja, jog šio imperatyvo buvo klausomasi šimtmečius. Tad dokumentinės juostos autoriai savo žvilgsnį nukreipė į tokį istorinį turinį, kuriame atrandamos vertybės yra pažįstamos ir šiandienos žmogui. Taigi „geri darbai“, verti apmąstymo, pagarbos ir pažinimo, – tai taškas, kuriame susisiekia praeitis ir dabartis, o istorinė tikrovė tampa „artima“.

Giedraičių istorija konstruojama remiantis chronologiniu principu. Audiovizualinis pasakojimas pradedamas filme nedatuojamu Vilniaus vyskupo ginču su Giedraičiais dėl Aiseto ežero. Šio konflikto užfiksavimas – tai pirmas šios giminės paminėjimas istoriniuose šaltiniuose. Paskui chronologine seka pristatomi penki Lietuvos bažnyčios, kultūros ir valstybės gyvenimui labiausiai nusipelnę Giedraičiai³¹.

___

28 Scen. aut. Juozas Skomskis, rež. Juozas Sabolius, op. A. Leita, LRT, 1993.

29 Tiesa, tam tikras priežastinis ryšys tarp dabarties ir praeities atsekamas pristatant palaimintojo Mykolo Giedraičio asmenybę – jo kultas Lenkijoje egzistuoja ir dabar.

30 Barudio G. Historische Biographie // Geschichte im Fernsehen, S. 225.

31 Filmą būtų galima apkaltinti pernelyg dideliu istorijos personalizavimu, kai stokojama dėmesio asmenims nepavaldžioms aplinkybėms, procesams, individo ir visuomenės santykiui.