Žydų klausimui kelti tarpvalstybiniu lygiu, jų interesams ginti prie Paryžiaus taikos konferencijos buvo sudarytas Žydų delegacijų komitetas, kuris vėliau jau veikė kaip nuolatinis žydų atstovas prie Tautų Sąjungos. Laiške 1919 m. gegužės 10 d. Taikos konferencijai šis komitetas pateikė pasiūlymų dėl tautinių mažumų apsaugos, reikalavo, kad tautinės mažumos būtų pripažintos autonomiškais vienetais, „kurie, kaipo tokie, turėtų teisės steigti savo mokyklų ir tikybinių-auklėjimo, labdarybės bei socialės pagalbos įstaigų ir jas valdyti"¹⁷.

Lietuvos vyriausybinės delegacijos nariai gerai suprato, jog Lietuvos žydų I tautinių teisių garantijų deklaravimas būtų viena iš prielaidų palankiau spręsti I arba bent iškelti žydų klausimą Antantės valstybėms. Kontaktų užmezgimas | šiuo klausimu buvo pavestas delegacijos nariui S. Rozenbaumui.

1919 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos delegacijos posėdyje buvo surašytas doku­mentas dėlžydų teisių Lietuvoje. Tai politinės deklaracijos pobūdžio laiškas. Tą pačią dieną jis buvo įteiktas Žydų delegacijų komitetui. Jame nurodoma, kad Lietuvos vyriausybė žydų klausimu rėmėsi principais¹⁸, kurie sudaro ar sudarys Lietuvos pagrindinių įstatymų dalį. Mūsų požiūriu, itin reikšmingi buvo tie laiško punktai, kuriuose apibūdinama žydų tautinė kultūrinė autonomija: jos insti­tucijos yra vietinės žydų bendruomenės ir jų Sąjunga, jie laikomi juridinio as­mens statusą turinčiais valdžios organais, galinčiais imti iš savo narių mokesčius kultūros, labdaros skirstymo, švietimo ir kitoms išlaidoms padengti. Kartu nu­rodoma, jog žydų bendruomenės bus subsiduojamos ir valstybės.

Šiuo laišku-pareiškimu tarptautinei žydų delegacijai žydų autonomijos Lietuvoje klausimu Lietuvos vyriausybinė delegacija pakėlė savo prestižą¹⁹. Dokumento nuorašas su Žydų delegacijų komiteto atsakymu buvo įteikti Antantės šalių vadovams ir atskirai - Anglijos vyriausybės atstovui, pačiam prašant²⁰.

Taigi Lietuvos žydų klausimas buvo iškeltas ir tarptautiniu mastu. Be to, Paryžiaus konferencijos dalyviams buvo paaiškinta, kaip Lietuvoje sprendžiamos žydams aktualios problemos.

1919 m. spalio 7 d. valstybės prezidento A. Smetonos aktu buvo patvirtintas E. Galvanausko kabinetas. Kabineto pirmininko programinėje kalboje pažymėta, jog „tautinių santykių formų įstatymais nustatymas bus Stei­giamojo seimo darbas.... Vyriausybė stengsis tenkinti gyvenimo reikmes, va­dovaudamasi tais principais, kurie išdėstyti mūsų delegacijos Taikos konferencijoj Paryžiuj"²¹.

1919 m. spalio 21 d. įsakymu, remiantis ministro pirmininko teikimu valstybės prezidentas ir ministras pirmininkas patvirtino M. Soloveičiką ministru be portfelio žydų reikalams²². Tuomet M. Soloveičikas pareiškė, kad