| spaudo legenda prieštarautų tokiam teiginiui. Karaliaus insignijos Vytautui buvo paruoštos, kaip matome iš imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio laiško, tik 1429 m.90, tačiau, kaip žinome, jos nepasiekė Lietuvos91. Kad karaliaus insignijos, skeptras buvo, prieštarautų ir tas faktas, jog pasigendame karališkojo obuolio, vietoj kurio Vytautas rankoje laiko herbinį skydą su Vyčiu. Vytautas majestotiniu antspaudu teigė savo suverenaus valdovo statusą, o to antspaudo sudedamosios dalys reprezentavo kunigaikščio rango valdovo insignijas, iš kurių viena – kalavijas, buvo vaizduojama jau ankstesniuose Vytauto antspauduose, nors tuo metu ir neturėjo valdovo insignijos statuso92. Be to, jis pakoregavo visuotinai priimtą majestotinio antspaudo tradiciją ir pirmą kartą lietuviškoje sfragistikoje valstybės reprezentaciją žodiniu pavidalu legendoje iškėlė į antspaudo vaizdulį, rankoje laikydamas heraldiniame skyde įrėmintą Vytį93. Taigi Vytis, iš pradžių buvęs Vilniaus žemės herbas, tiesiogiai susijęs su didžiojo kunigaikščio valdžios reprezentacija valstybėje, Vytauto majestotiniame antspaude pirmą kartą įgauna visos valstybės herbo pavidalą. Vytauto majestotiniame antspaude heraldinis skydas tarsi užėmė valdžios obuolio vietą, taigi universalios valdžios, o valdžios simbolis šiame antspaude įgavo valstybės herbo pavidalą94. Vytautas – pirmasis Lietuvos valdovas, kuris savo politinį savarankiškumą išreiškė ir didžiojo kunigaikščio valdžią konstituojančiomis insignijomis: kalaviju95, mitra96, taip pat valstybės herbu, bei pateikė jų ikonografinę programą savo majestotiniame antspaude. Pats antspaudas, turėdamas visą savarankiškos valdžios legitimacijos galią, tapo valdovo insignija.
Apžvelgę Lietuvos valdovų antspaudų (tiek majestotinių, tiek turinčių vaizduliuose pėsčią karį ar raitelį) ikonografinę programą galime teigti, kad jai turėjo įtakos ne tik viduramžių sfragistikos taisyklės, bet ir konkretūs politiniai siekimai. Antspaudai tapo ne tik asmens reprezentacija, apimančia oficialią simboliką,
___
90 CEV, Nr. 1365, p. 849–850. L. Kolankowski rašo, kad imperatorius įsakė Niurnbergo auksakaliams nukalti Vytautui karūnuoti skirtą karūną – Kolankowski L. Dzieja W. Księstwa Litewskiego za Jagiellonów 1377–1499. Warszawa, 1930, t. 1, p. 151, etc. Laiške taip pat minimos kai kurios insignijos „su dideliais papuošalais“.
91 Apie Vytautui skirtą karūną, jos galimą likimą – Morelowski M. Korona i hełm znaliezione w Sandomierzu a sprawa korony Witolda i grobowców dynastycznych w Wilnie // Ateneum Wileńskie. Wilno, 1930, rocznik 7, zeszyt 1–4, p. 600–683.
92 Z. Piech, kalbėdamas apie pėsčio kario antspaudus Silezijoje, teigia, kad pėsčio kario ginkluotės elementai – kalavijas, skydas, šalmas – neretai įgauna insignijų pavidalą, o antspauduose su raitelio figūra jos turi šalutines funkcijas. Iki atsirandant majestotiniam antspaudui pėstįjį karį vaizduojantis antspaudas tapo geriausia nekarūnuoto valdovo majestoto manifestacijos forma – Piech Z. O średniowiecznej sfragistyce i heraldice książęcej na Śliąsku, p. 8.
93 Ankstyvuosiuose majestotiniuose Europos valdovų antspauduose pasitaiko insignijų variacijų. Pavyzdžiui, imperatorių Otono Didžiojo, Henriko III, Vaclovo antspaudai vaizduoja valdovą su kalaviju ir obuoliu – Iåćåš O. Āńåīįłą˙ čńņīšč˙, t. 2, p. 123, 350, 449.
94 Šios tradicijos tęstinumas Žygimanto Kęstutaičio, o ypač Aleksandro antspaude, kuriame didžiojo kunigaikščio vietą užima valstybės herbas – heraldinis skydas su Vyčiu – patvirtina Vytauto politinės programos brandumą: valstybę reprezentuoja herbas, kuris jau yra atsietas nuo valdovo asmens. Apie didįjį Aleksandro antspaudą rašė Rimša E. Lietuvos didysis antspaudas // Kultūros barai. 1989, Nr. 3, antraštinis puslapis, 1. 58. Antspaudas saugomas LMA Rankraščių skyriuje, Vilniaus kapitulos pergamentų rinkinyje (F. 6–85).
95 E. Gudavičiaus nuomone, kalavijas tapo savotiška jungiamąja grandimi tarp „senovinių legitimacinių (vėliavos, antspaudo) ir naujųjų sakralinių ar kleinodinių (Gedimino kepurės, skeptro, apsiausto) didžiojo kunigaikščio insignijų“ – Gudavičius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius, 1999, t. 1, p. 425.
96 Vytauto antspaude ir vėliau didžiųjų kunigaikščių vainikavimo ceremonijoje naudojama mitra neretai pagal tradiciją vadinama Gedimino kepure. Manytume, kad mitrą vadinti Gedimino kepure yra netikslu, nėra jokių užuominų, ar mitra dalyvavo didžiųjų kunigaikščių pakėlimo ceremoniale iki Vytauto. Tačiau mitrą vadinti Gedimino kepure nėra ir visiškai klaidinga ta prasme, kad Vytautas buvo Gediminaičių dinastijos atstovas. |
dizainas ir programavimas giriaus