proceso suvokimas kaip Lietuvos ėjimo į Europą kaina jau neleis vertinti jo kaip “klastingos lenkų politikos” padarinius. Lietuvos lenkėjimo kaip europeizacijos išraiškos samprata nebeleis taip jautriai reaguoti į Lenkijos “civilizacinės misijos” koncepcijas. Antra vertus, lenkų istoriografijoje įvykęs lūžis pripažinti LDK istorinį subjektiškumą nebeleis ir lenkų savimonėje XX a. Lietuvos valstybingumą laikyti nauju, “žemaitišku” reiškiniu, ir kartu pripažins lietuviams teisę jaustis autochtonais savoje sostinėje. Visa tai jau yra moksle įvykusios permainos53. Tačiau jo objektas yra senoji Lenkijos-Lietuvos istorija, kuri, lyginant su XX a., laikytina nekonfliktiška. Kitas aspektas – šiuolaikinių politinių santykių darna54 ir viešoji opinija, kurioje ima reikštis nuosaikūs požiūriai į konfliktinius istorijos epizodus. Iš Lenkijos visuomeninės opinijos pusės – federalistinių koncepcijų įžvalgos J. Pilsudskio politinėje programoje, pripažinimai, jog Vilniaus prijungimas prie Lekijos XX a. buvo klaida ir netgi - priekaištai lenkams kam pastarieji bando vieni pretenduoti į Abiejų Tautų Respublikos palikimą55. Iš lietuvių pusės – nuoseklios T. Venclovos pastangos oponuoti polonofobinėms tentencijoms lietuvių savimonėje. Būtent šis lietuvių intelektualas pirmasis mūsų istoriografijoje iškėlė federalistinių amžiaus pradžios projektų reikšmę ir surado jų šalininkus tuometinėje Lietuvoje56. Tiesa, kaip ir Lenkijoje, taip ir Lietuvoje tuo metu nugalėjo nacionalistinės tendencijos, tačiau R. Lopata 1998 m. vasario 16 d. atkreipė dėmesį į A. Smetonos gyvenimo pabaigoje prisipažinimą., jog grynai tautinė valstybės sutvarkymo koncepcija buvo klaida. Prie šitų lietuviškosios opinijos permainų reikėtų priskirti Stepono Batoro idėjos grįžimą į Vilniaus universitetą (su paminkline lenta), tarpukario Vilniaus universiteto paveldo įvedimą į Lietuvos kultūrinį kontekstą ir istorinę sąvimonę, netgi nebesibaiminimą siužetų apie J.Pilsudskį57). Tikra Lenkijos ir Lietuvos istorinės sąmonės perspektyvų suderinimo akcija tapo Vygrių deklaracija. Ji gimė iš dr. Leono Brodowskio vadovaujamo Lietuvos bičiulių klubo ir redaguojamo periodinio ketvirtinio almanacho “Lithuania” kultūrinės visuomeninės linijos, į kurią gyvai sureagavo vienas solidžiausių Lietuvos kultūros žurnalų - “Kultūros barai,” redaguojamas Bronio Savukyno . Būtent šių abiejų leidinių redakcijos tapo tradicinių Lenkijos ir Lietuvos kultūrininkų simpoziumų58 organizatoriais. Pirmame iš šių simpoziumų, 1997m. įvykusių Vygriuose, ir buvo parengta minėta deklaracija59. Ją rengė ir pasirašė, tarp kitų, Cz. Miloszas, T.Venclova, L.Brodowskis, B.Savukynas,
53 Žr.: A.Bumblauskas. Polsko – litewskie stosunki cywilizacyjne. Przemiany w stanowiskach historiograficznych obu narodów. – Przegląd Wschodni, 1999, t.5, zesz. 4 (20), p.757 – 762.
54 R. Lopata. Lietuvos ir Lenkijos valstybinių santykių raida nuo 1990 metų. - Šiaurės Atėnai, 1998, spalio 17, nr. 37 (431), p. 3.
55 J. Widacki. Lenkiška ? Lietuviška ? Bendra ? - Šiaurės Atėnai, 2000 gegužės 27, nr. 20 (510), p. 3. Tai – nauja istorinės sąmonės perspektyva, siūlanti lietuviams, baltarusiams bei ukrainiečiams jaustis šeimininkais Krokuvoje.
56 T. Venclova. Prarasto orumo beieškant. - Kultūros barai, 1997, nr. 8 / 9, p. 7 – 8; Idem. Litwo, ojczyzno nasza – Lithuania, 1998, nr. 1 / 2 ( 26 / 27 ), p. 81 – 82.
57 Tiesa, mūsuose apie J.Pilsudskį parašytų tekstų dar nėra, tačiau spausdinami lenkų istorikų tekstai (pvz.: J.Widacki. Pilsudskis ir Vilnius. - Šiaurės Atėnai, 2000, liepos 1 d., nr. 25 (515), p. 9, 11). Naujausioje Vilniaus universiteto istorijoje jau publikuojamas 1929 universiteto 350 metinių jubiliejui pažymėti išleistas medalis su J.Pilsudskio portretu. Žr.: Vilnius University: 1579 –1999, Vilnius, 1999, p. 45.
58 Wigrių konferenciją įvyko 1997m. birželio 27 d. Jos medžiaga publikuota “Lithuania”. Žr.: Spotkanie twórców kultury polskiej i litewskiej na Wigrach. - Lithuania , 1998, t. 1/2 (26/27), p. 57 – 132; Druskininkų konferencija buvo surengta 1998m. rudenį. Jos medžiaga spausdinta “Lithuania”. Žr.: Lithuania, 1999, t. 1 / 2 ( 30 / 31 ), p. 44 – 68. Trečiasis susitikimas įvyko Varšuvoje 2000m. kovo 11d.; medžiaga spausdinta “Lithuania”. Žr.: Lithuania, 2000, nr. 1 ( 34 ), p. 25 – 31.
59 Deklaracja tworców kultury Litwy i Polski. Wigry, Polska, 27 czerwca 1997 roku. – Lithuania, 1998, t. 1/2 (26/27), p. 130-131. Lenkijoje deklaraciją išspausdino “Gazeta Wyborcza” ir “Tygodnik Powszechny”, Lietuvoje – “Lietuvos rytas”, “Lietuvos aidas” ir “Kurjer Wilenski”. |
dizainas ir programavimas giriaus