T. Parsonso funkcinės analizės schema gali būti taikoma ir atskiriems kultūros ir socialinės sistemos posistemiams, jų pačių posistemiams ir t. t. Ją galima taikyti ir tokioms socialinėms sistemoms, kurias įprasta vadinti
„visuomenėmis“, ir tokioms, kurios dažniau įvardijamos organizacijomis (firma, universitetas, kariuomenės dalinys ir pan.). Ji implikuoja, kad kultūra yra kiekvieno tokio tyrimo objekto aspektas. Atsižvelgiant į tai, kuris socialinės mokslinės analizės objekto aspektas
sureikšminamas, tas objektas gali būti nagrinėjamas „ekonomiškai“, „politiškai“, „sociologiškai“, „kultūralistiškai“. Pavyzdžiui, tirdami tam tikrą konkrečią firmą ekonominiu
aspektu klausime, kaip ji įgyja ir naudoja išteklius („gamybos veiksnius“). Nagrinėdami ją „politiškai“, tirsime vidinių ir išorinių galios santykių požiūriu, ieškosime jos viduje tam tikrų interesų grupių, jų konfliktų ir pan. Nagrinėdami ją sociologiškai, traktuosime kaip tam tikrą struktūrą, kurią sudaro vieni su kitais vienaip ar kitaip suderinti socialiniai vaidmenys (padėtys). Pagaliau galėtume klausti apie „firmos kultūrą“ – jos vertybes, tradicijas, simboliką, technologiją.
Savąją veiklos kaip sistemos analizę T. Parsonsas dar 1951 m. panaudojo ir mokslų klasifikacijos tikslams. Šios analizės perspektyvoje psichologija yra mokslas apie asmenybę, o
sociologija – apie socialines sistemas, nagrinėjamas jų bendruomeninės integracijos (institucinės organizacijos) aspektu. Kultūrą T. Parsonsas priskyrė mokslo, JAV vadinamo
kultūrine antropologija, kompetencijos sričiai42 . Tai atitiko šio mokslo savivoką, kurią išreiškia būdvardis „kultūrinė“ jo pavadinime. Tačiau tuometinė kultūrinė antropologija vadovavosi kultūros samprata, nesiskiriančia nuo visuminių („totalizuojančių“) kultūros sampratų, naudotų senojoje kultūros istorijoje ir kultūros filosofijoje. Būtent tokią sampratą išreiškia kultūrantropologų „klasikiniu“ laikomas Eduardo B. Tyloro kultūros apibrėžimas, pasiūlytas dar 1871 m.: „Kultūra arba civilizacija (...) yra ta sudėtinė visuma (angl. complex whole), kurią sudaro žinojimas, tikėjimai, menas, teisė, papročiai ir visi kiti sugebėjimai bei įgūdžiai, kuriuos žmogus įgyja kaip visuomenės narys.“43 T. Parsonsas kritikavo tokią kultūros sampratą kaip pernelyg neapibrėžtą ir neartikuliuotą. Jis teigė, kad tik vadovaudamasi jo siūloma „analitine“ kultūros samprata „antropologija gali tapti analitiniu empiriniu mokslu, nepriklausomu ir nuo sociologijos, ir nuo psichologijos“44.
T. Parsono kritika paskatino45 du žymius to meto antropologus – Alfredą L. Kroeberį ir
T. Parsonso kolegą amerikiečių sociologą 1946 m. Harvardo universitete sukurtoje transdisciplininėje socialinių santykių katedroje (Department of Social Relations) Clyde’ą Kluckhohną – imtis nuodugnios kultūros apibrėžimų apžvalgos ir kritinės analizės. Šio darbo vaisius yra jų garsioji knyga Kultūra. Kritinė sąvokų ir apibrėžimų apžvalga. Retai pasitaiko rašantis „apie kultūrą“ autorius, kuris neprisimintų šios knygos, nes joje „užregistruoti“ 164 kultūros apibrėžimai. Tas prisiminimas dažniausiai yra kaip licencija susikurti dar vieną kultūros apibrėžimą (suprask, kiekvienas yra laisvas apibrėžti „kultūrą“ kaip tik nori). Patiems legendinės
___
42 Žr. Parsons T. The Social System, p. 545–555.
43 Tylor E. B. Primitive Culture. Boston, 1871, p. 1. Cit. pagal: Kroeber A. L., Kluckhohn C. Culture. A Critical Review of Concepts and Definitions. New York: Vintage Books, 1952, p. 81.
44 Parsons T. The Social System, p. 554.
45 Taip šio legendinio darbo atsiradimo istoriją pasakoja Adamas Kuperis. Žr.: Kuper A. Culture. The Anthropologists’ Account. Cambridge, Mass.: Harvard UP, 1999, p. 47–72. |
dizainas ir programavimas giriaus