Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai5 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (5 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 5

Tokio pobūdžio tyrinėjimai būtini todėl, kad sovietmečio oficialiuose dokumentuose, dokumentų rinkinių komentaruose, propagandinėse bei rimtose istorikų studijose randami gana skirtingi duomenys. Negalima pervertinti ir vokiečių kariškių ar specialiųjų tarnybų raštinių skrupulingumo, pateikiant informaciją šiuo klausimu. Neretai mes pernelyg geros nuomonės apie tariamą vokiečių skrupulingumą: ir juos dažnai paveikdavo politiniai ar kitokie konjunktūriniai svyravimai. Savo raštuose nevengė, bet ir nesiekė didelio tikslumo, įsivaizduodami, kad jų šioje srityje niekas smulkmeniškai netikrins, o žydai Rytų srityse vis tiek būsią išnaikinti.

Sovietmečio oficialiuose dokumentuose gana akivaizdus abejingumas karo aukoms. Buvusios Ypatingosios valstybinės komisijos veikla nebuvo nuosekli. Komisija dirbo labai skubotai ir, visko kaip reikiant neišsiaiškinusi, 1945 m. pabaigoje nustojo veikusi. Nepalyginamai atkaklesni ir kryptingesni šioje srityje buvo mūsų kaimynai lenkai, kurie net keletą dešimtmečių po karo pabaigos vis dar ieškojo duomenų apie karo aukas bei nuostolius ir tuos duomenis skrupulingai fiksavo.

Paskelbti ir visiems lengvai prieinami du sovietmečio oficialūs dokumentai, suteikiantys apibendrintos informacijos mums rūpima tema. Tai Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos TSR bei 1946 m. sausio 23 d. Pabaltijo karo apygardos karo prokuroro kaltinimo išvada byloje dėl vokiškųjų fašistinių grobikų piktadarybių Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijose.

Šiuose abiejuose dokumentuose pirmą kartą paskelbti bendri duomenys apie vokiečių okupacijos aukas Lietuvoje. Tie duomenys gana prieštaringi. Ypatingosios valstybinės komisijos pranešime pažymėta, kad per vokiečių okupacijos metus Lietuvoje sunaikinta 165 000 karo belaisvių ir daugiau kaip 300 000 taikių gyventojų1 (po skaičių, kurie paimti iš šaltinių, pateikiame tokį aukų įvardijimą, koks jis yra tame šaltinyje). Išeitų, kad Lietuvoje iš viso sunaikinta apie 465 000 žmonių. Tame pat dokumente įrašyta, kad Kauno IX forte sunaikinta per 70 000 taikių gyventojų, o Paneriuose sušaudyta ir sudeginta ne mažiau kaip 100 000 žmonių2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuose šaltiniuose niekur neminimi

149

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus