Išvados

1. Lietuvos pramonės organizacija nacių okupacijos laikotarpiu buvo sąlygota ne vidinės šalies ūkio raidos, bet išorinio veiksnio – Vokietijos, kaip valstybės agresorės, siekio palaipsniui integruoti vietos ūkį į savąjį. Vokiečių okupacijos metais krašte veikė tik tos pramonės įmonės, kurios naudojo vietinę žaliavą ir jų gaminama produkcija buvo labai reikalinga okupantams. Kitos pramonės įmonės nacių buvo uždaromos, privačios užsidarė pačios arba nuolat balansavo ties bankroto riba. Pramonės įmonių skaičiaus sumažėjimas lėmė didelį šios ūkio šakos nuosmukį.

2. Socialinė pramonės darbuotojų padėtis nacių okupacijos metais buvo labai sunki. Jų gaunamas darbo užmokestis negalėjo užtikrinti net pragyvenimo minimumo. Dėl sunkių materialinių gyvenimo sąlygų, blogos ir brangios medicinos priežiūros, įvairių ligų siautėjimo sparčiai didėjo darbininkų ir tarnautojų mirtingumas.

3. Nacių politika krašto pramonės specialistų rengimo srityje buvo sąlygota okupantų siekių parengti pokariui kuo daugiau šios ūkio šakos specialistų, kadangi galvota apie būsimą Lietuvos aneksiją. Tokią politiką lėmė ir didelės dalies žydų tautybės gyventojų išnaikinimas, tarp kurių buvo nemaža šios ūkio šakos specialistų.

___________________________________

43 Apskaičiuota remiantis: Tarybų Lietuvos dvidešimtmetis. Statistinių duomenų rinkinys. Vilnius, 1960, p. 21–28; Statistische Berichte für das Ostland. 1944, Nr. 1/4, p. 17–18.

44 Bubnys A. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944), p. 443.

45 Grėska J. Respublikos pramonės..., p. 15.

46 Meškauskas K. Lietuvos ūkis 1940–1990, p. 32.

47 Bunkus A. Lietuvos ekonomika..., p. 207.

48 Bubnys A. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944), p. 444.

49 Bunkus A. Lietuvos ekonomika..., p. 207.