J. Aukštuolis, siekdamas išgauti iš Čekoslovakijos valdžios atstovų tam tikrų įsipareigojimų Lietuvos naudai, kaip atsvarą pabrėždavo Lietuvos galimybę denonsuoti 1923 m. prekybos sutartį, nors pats manė, jog Lietuvai to nereikėtų daryti²⁹. A. Štangleris laikėsi nuomonės, kad sutarties denonsavimo reikėtų išvengti, nes Lietuvos rinka, nors ir mažutė, yra normali ir perspektyvi³⁰.

J. Aukštuoliui Prahoje pavyko susitarti dėl keliolikos papildomų vagonų lietuviškų kiaušinių bei sviesto eksporto į Čekoslovakiją ir tai jis laikė nemažu savo laimėjimu, nes iki tol šie produktai iš Lietuvos į Čekoslovakiją nebuvo įvežami. Katu teigė: „Bet visiškai patenkinamai išlyginti prekybos balansą, o gal net jį pasukti Lietuvos naudai, darbas ne kelių mėnesių, o keleto metų“³¹. J. Aukštuolis pateikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai kai kurių siūlymų, kaip būtų galima išplėsti prekybą su Čekoslovakija, – pasinaudoti Čekoslovakijos valdžios įtaka užsienio prekybai, užmegzti santykius su prekybininkais ir populiarinti savo produkciją, įsteigti Prahoje Lietuvos-Čekoslovakijos prekybos rūmus, surengti abiejų šalių prekybininkų konferenciją³². Lietuvos vyriausybei buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę vykdyti kompensacinę prekybą, kadangi prekyba būtų centralizuota ir kontroliuojama valdžios įstaigų³³. Tai buvo pagrindiniai veiksmai, kurių turėtų imtis tiek Lietuvos valdžios sluoksniai, tiek pavieniai eksportuotojai norint sumažinti Lietuvos ir Čekoslovakijos prekybos balanso pasyvą Lietuvai.

J. Aukštuolis, įvertinęs Lietuvos prekybos galimybes, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorių
S. Kuzminską įspėjo, kad jei ir būtų pradėtos vyriausybių derybos, nereikėtų tikėtis didelių

___

27 Vienas argumentų – balansas yra ypač palankus Čekoslovakijai ir ji turinti garantuoti, kad Lietuvai taip pat suteiks normalios prekybos sąlygas.

J. Aukštuolio pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1932 07 27 // LCVA. F. 383, ap. 9,
b. 108, l. 66.

28 Įvežti tuos produktus, kuriuos nori eksportuoti Lietuva, yra pakankamai sudėtinga. A. Štangleris savo pareiškimuose apsiribojo bendromis frazėmis teigdamas, kad čekoslovakai yra visokeriopai pasiruošę paremti Lietuvos ekonominę ekspansiją į jų rinką.

J. Aukštuolio pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1932 07 27 // LCVA. F. 383, ap. 9,
b. 108, l. 67–68.

29 J. Aukštuolis nurodė ir priežastis, kurios turėtų įtakos Lietuvos užsienio prekybai – denonsavus sutartį, Čekoslovakija nutrauktų leidimus devizams, o mūsų rinka dar naudotųsi šešis mėnesius. Be to, Čekoslovakijos importas Lietuvoje yra tam tikra atsvara Vokietijos ekonominei ekspansijai. O kadangi Lietuvos eksportuojamų prekių apimtis ateityje padidės, kiekviena rinka turi būti branginama. Lietuvos atstovo nuomone, negalima denonsuoti sutarties remiantis tuo, kad Čekoslovakijos rinkoje stokojama eksporto perspektyvų. J. Aukštuolis rašė užsienio reikalų ministrui: „Denonsavus sutartį, mano manymu, geresnės sudaryti nebūtų galima. Išimčių Lietuvai Čekoslovakija tegali teikti neoficialiai, praktikoj, bet išimtinų pasižadėjimų vien balanso skirtumo vardan, neardydama visos savo sutarčių sistemos, duoti nesutiks“.

J. Aukštuolio pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1932 07 27 // LCVA. F. 383, ap. 9,
b. 108, l. 69.

J. Aukštuolio pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1932 08 07 // LCVA. F. 383, ap. 9,
b. 108, l. 47–48.

30 J. Aukštuolio pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1932 07 27 // LCVA. F. 383, ap. 9,
b. 108, l. 67.

31 J. Aukštuolio pranešimas Politikos departamento direktoriui S. Lozoraičiui 1932 10 07 // LCVA. F. 383,
ap. 9, b. 108, l. 39.

32 Ten pat, l. 39–40.

33 J. Aukštuolio pranešimas politikos departamento direktoriui S. Lozoraičiui 1932 08 07 // LCVA. F. 383,
ap. 9, b. 108, l. 48.