| rus dėstytojus, lėmė ir Mokslo bičiulių draugijos veikla, tačiau trukdė ir nestabili politinė padėtis60. Dvejus metus H. Łowmiańskis tobulinosi Paryžiuje (aptariamoji studija yra jo habilitacinis darbas)61. Jis rėmėsi62 C. Julliano „Galijos istorija“63, kurią šiaip jau negailestingas vertintojas R. G. Collingwoodas pavadino šedevru64. Bet čia pat R. G. Collingwoodas pabrėžia prancūzų istorikų nesugebėjimą tiksliai bei bešališkai apdoroti izoliuotų faktų ir trumpų apybraižų pomėgį65. Ir šiuo požiūriu H. Łowmiańskio studija yra tikra priešybė. Todėl reiktų pripažinti, kad didžiąja dalimi jis pats save sukūrė. Jis buvo tikras a self-made man.
To meto lenkų istorijos mokslas H. Łowmiańskio studiją sutiko kaip savotišką l’enfant terrible. Ji niekaip netilpo sprendžiamoje problemoje, kiek lietuviškasis feodalizmas skyrėsi nuo europinio. Oponentai turėjo pripažinti H. Łowmiańskio išvadų svarbą, tačiau labiau buvo atsiribojama66. Lietuvoje juo labiau nebuvo pritarta H. Łowmiańskio požiūriui, bet reikia atsižvelgti į tai, kas tuo metu čia vyko. Šaliai atgavus nepriklausomybę ir įsteigus universitetą Kaune, susidarė sąlygos klostytis tautiniam istorijos mokslui ir (pabrėžiu) mokslinei tautos istorijai. Istorijos dėstytojai gana sėkmingai siekė įvertinti istoriografijos laimėjimus. J. Yčas 1928 m. skaitytame paskaitų kurse, nors ir „apvainikavo Mindaugą Naugarduke“, dar prieš H. Łowmiańskį lokalizavo Mindaugo domeną Pietų Lietuvoje67. I. Jonyno paskaitose neskubama daryti išvadų, o siekiama suvokti klausimų problematiką68. Būsimasis Z. Ivinskio mokytojas A. Alekna dar 1918 m. išleistoje savo Lietuvos istorijoje Mindaugo valdymą aptarė remdamasis J. Latkowskio ir J. Totoraičio išvadomis69. 1932 m. išėjo J. Totoraičio studijos lietuviškas vertimas70. XX a. trečio dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtą dešimtmetį pasirodė Vokietijos ir Austrijos universitetuose apgynusių savo daktarines disertacijas lietuvių istorikų studijos, vienaip ar kitaip apibūdinančios ankstyvosios Lietuvos monarchijos socialinę struktūrą: Z. Ivinskio apie valstiečius71, K. Avižonio apie bajorus72, M. Krasauskaitės aptarianti bajorų privilegijas73, tolesnė mūsų analizuojamai temai, bet apie Mindaugo laikų politinius santykius J. Stakausko knyga74. Tai buvo pirmieji žingsniai, bet jie jau formavo mokslinį požiūrį, taip pat ir į Lietuvos valstybės genezės problematiką. Žinoma, buvo sunku šiuos laimėjimus iš karto apibendrinti, juo labiau |
dizainas ir programavimas giriaus