Planinėje Sovietų Sąjungos ekonomikoje kiekvienas kolūkis ar valstybinis ūkis buvo organinis gamybinis vienetas, faktiškai turėjęs gaminti visą žemės ūkio produkciją (Lietuvoje vyravo gyvulininkystė, javų auginimas, sodininkystė). Tokių stambių ir dažnai nerentabilių ūkinių vienetų sukūrimas ir gyvavimas ne rinkos ekonomikos sąlygomis reikalavo didelių materialinių bei aptarnaujamojo personalo išteklių. Tam padėjo ir santykinai didelis Lietuvos kaimų tankumas. Vienkieminis susiskirstymas, kaip ir individualus ūkininkavimas, netiko kolektyvinio darbo (pvz., sėjomaininių laukų apdirbimo problematika) bei bendruomeninės atsakomybės principu besiremiančiai sovietinei praktikai. Prie gatvinio kaimo tipo pagrindu kuriamų ūkių atsirado ir urbanizuotos mini miesto pavyzdžio gyvenvietės, turinčios medicinos centrus, paštą, mokyklas, kultūros namus, parduotuvę, elektros, radijo bei televizijos tinklus, kai kur kanalizaciją ar net centrinį šildymą. Laikui bėgant pastarojo tipo gyvenvietės ėmė vyrauti.

Išsilavinimo ir darbo bei gyvenamosios vietos pasirinkimo santykis Sovietų Sąjungoje akivaizdžiai matomas iš aštuntojo dešimtmečio pabaigoje atliktų sociologinių tyrimų: apie devyni dešimtadaliai visų dirbančiųjų kolūkyje dirbo fizinį darbą, o visi likę – protinį²⁷. Dirbančiųjų kolūkiuose ar tarybiniuose ūkiuose pajamų šaltiniai buvo įvairūs. Oficialiai vienintelis pajamų šaltinis galėjo būti tik valstybės reglamentuota alga. Respondentų nuomone, ji paprastam kaimo gyventojui buvo nepakankama. Didelė pajamų dalis buvo gaunama iš valstybės paskirtos žemės eksploatacijos, t. y. realizuojant iš jos gautą produkciją. Neretai papildomas pajamų šaltinis buvo ir savavališkai pasisavinama kolūkio ar tarybinio ūkio gaminama produkcija, klestėjo vagystės.

Ir vakare eidavom vogt. Tokie laikai būdavo – kas neidavo, tas neturėdavo. Tada tai negaudavai nei kombikormos, nei nieko. Kas kur dirbdavo, visi parsinešdavo, visi… negi būsi kaip balta varna. [Irena S.]

Dažniausiai kaimo gyventojai iš kolūkio ar tarybinio ūkio parsineštas gėrybes naudodavo savo ūkio produkcijai gaminti. Tam būdavo pasitelkiama ir ūkio technika. Apie 30 proc. pajamų sudarydavo individualiame sklype gau

___

25 Lietuvos statistikos metraštis 1990. Statistikos rinkinys. Vilnius, 1991, p. 44.

26 Humphrey C. Min. veik., p. 58.

27 Mardosa J. Kaimų su skirtingu gyventojų skaičiumi struktūros bruožai 8 dešimtmečio pabaigoje // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1981 ir 1982 metais. Vilnius, 1983, p. 139.