kur kas dažniau minimas blatas⁴  – nepiniginiai korupciniai mainai. Postsovietinės epochos tyrimuose blatas imamas įvardyti svarbiausiu žodžiu studijuojant kasdienius sovietmečio visuomenės ekonominius santykius, ir kartu ryškiausia bei labiausiai paplitusia tuo metu korupcijos forma. Lygia greta galima pasakyti, jog šiandien Vakarų mokslininkai, apibrėždami korupcijos raiškas Rytų Europoje, daugiausia kreipia dėmesį  į nepiniginius santykius. Būtent nepinigines paslaugas (nepotizmą, favoritizmą, klientelizmą) mokslininkai vis dažniau įvardija korupcijos veikomis, pasitaikančiomis ne tik Rytų Europoje, bet ir Vakarų valstybėse.

Šiame straipsnyje, remiantis kokybinių tyrimų metodais, bandoma pasvarstyti problematiškomis temomis, susijusiomis su neformalių tinklų ir nepiniginių mainų bei paslaugų praktika Lietuvoje, kai yra įtraukiamas ir trečias veiksnys – valstybė. Pagrindinis straipsnio tikslas yra atskleisti sovietinio blato likimą postsovietinėje Lietuvoje. Čia bandoma atsakyti, kaip blatu vadinta socialinė praktika pakito postsovietmečiu ir kokį vaidmenį vaidina neformalūs tinklai bei nepiniginiai korupciniai mainai ir paslaugos mūsų visuomenėje šiandien. Straipsnyje bus analizuojami tik tie neformalūs santykiai, kurie savo esme gali būti priskirti korupcijai, t. y. veiksmai, kuriais nusižengiama
viešajam administravimui siekiant asmeninės naudos⁵. Tyrimas rodo, jog daugelis anksčiau buvusių nepiniginių paslaugų šiandien tapo mokamos, tačiau neformalūs tinklai, paremti giminyste bei draugyste ir panašiai, ir toliau vaidina svarbų vaidmenį įgyjant bei kaupiant išteklius. Straipsnis nepretenduoja pateikti antikorupcinių iniciatyvų, o tuo labiau korupcijos apibrėžimų. Jis labiau bando atskleisti neformalių korupcinių santykių ir paslaugų raišką per kasdienę žmonių praktiką bei diskursus.

Nepiniginių korupcinių paslaugų kokybiniai tyrimai yra retas reiškinys Lietuvos moksle. Akivaizdu, jog Lietuvos įstatymai skiria dėmesio piniginiams korupciniams veiksmams,
t. y. kyšiui. Tačiau būtent neformalių tinklų ir nepiniginių korupcinių santykių studijos, mano manymu, gali suteikti naujų sampratų bandant atskleisti, kaip korupcija koegzistuoja su biurokratija, taip pat giminyste bei draugyste.

Straipsnyje bandoma apžvelgti, kaip sovietmečio tyrinėtojai apibrėžia nepiniginius mainus – blatą sovietmetyje. Vėliau ši blato samprata lyginama su paties autoriaus šiandienėje Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis. Šiame kontekste siūloma atsižvelgti į neformalius organizacinius aspektus, kaip antai draugystė, giminystė ir panašiai, atskleidžiant biurokratijos veiklos ypatumus. Būtent šių neformalių tinklų, taip pat nepiniginių santykių viešajame administravime tyrimas, sakyčiau, padėtų labiau pažinti pačią korupcijos raišką Lietuvoje.

Metodologija

Tyrimas buvo atliktas remiantis kokybiniais tyrimų metodais, t. y. pusiau struktūrintais bei neformaliais interviu (2002 m.) su dvylika įvairias pareigas užimančių įvairių sričių Lietuvos valstybės tarnautojų: mokslo institucijų, ministerijų, diplomatinių tarnybų bei specializuotų įstaigų valdininkų, žurnalistų, aukštųjų mokyklų darbuotojų bei verslininkų⁶. Informantais⁷

 ___

 4 Blatas rusų sociologės Alionos Ledenevos (Russia’s Economy of Favours – Blat, Networking and Informal Exchange. New York, 1998) apibrėžiamas kaip neformalūs santykiai ir tinklai gėrybėms ir paslaugoms įgyti ar įtakai daryti. Terminas blatas kilęs iš lenkų kalbos žodžio „blat“, kuris reiškia „dengėją“, „stogą“ (ukryvatel). Šis žodis savo ruožtu yra žydų kalbos skolinys „blat“, reiškiantis „savą“, „artimą“ (ten pat).

 5 Tarptautinių organizacijų sutarta samprata.

 6 Norint apsaugoti savo respondentų konfidencialumą, tekste jų pavardės bei darbovietės nebus skelbiamos.

 7 Respondentų citatos tekste pateikiamos pasviruoju šriftu.