Būdavo tokių, katrie neturėdavo gyvulio, bet jau tada tokiam ne tik kad – biednybė, neparduos nieko, bet ir apsileidimas. Nu, kur tu esi matęs, kad kaimo žmogus karvės neturėtų? Jei ten seni kokie ar serga – tai aišku, bet jei jaunas ir ne miesčionis, tai net gėda nuo žmonių būdavo. Jei turėjai gyvulį ir mokėjai gerai apsieit, tai ir žmonės į tave kitaip žiūrėdavo. [Janina G.]

Privatus turtas sovietiniame kaime buvo įprastas, tačiau viešai nedeklaruotinas dalykas, o darbas nuosavoje valdoje buvo suprantamas ne tik kaip papildomos produkcijos bei pajamų šaltinis, bet ir kaip laisvo laiko praleidimas. Pastarasis reiškinys būdingesnis miestų gyventojams ir užmiesčio sklypų priežiūrai. Kaimo gyventojai, iš privataus ploto gaunantys didelę dalį pajamų, jame praleisdavo faktiškai visą laisvą nuo kolūkio darbo laiką. Pažymėtina, jog darbas privačiame sklype nepriklausė nuo išsilavinimo, dažnai tiesiogiai susijusio su aukštesnėmis einamomis pareigomis. Kaip rodo Sovietų Sąjungos kolūkiuose atlikti sociologiniai tyrimai, apie pusė visų dirbančiųjų privačioje žemėje praleisdavo 8 ir daugiau valandų per dieną (žiūrėti 2-ą lentelę). Remiantis iki sovietinės okupacijos įsivyravusia stipraus individualaus ūkininkavimo tradicija, sovietmečiu Lietuvos kaime šie skaičiai turėtų būti dar didesni.

Privačios nuosavybės turėjimas labai lengvino kaimo gyventojų ekonominę padėtį. Gauta žemės ūkio produkcija (t. y. pertekliumi, papildomomis naudmenomis) buvo aktyviai prekiaujama ir mainomasi. Pertekliniai produktai buvo realizuojami turguose arba valstybiniuose supirkimo punktuose (pvz., pienas, kiaulės, veršiai).

Sovietų Sąjungoje buvo siekiama, kad valstybinis sektorius atliktų ir turto / išteklių kontrolės, ir produkto gamybos funkcijas, ekonomiškai iš rinkos eliminuojant privatųjį sektorių, kaip komercinės veiklos užuomazgą.

Realiame gyvenime nei politinėmis, nei ekonominėmis priemonėmis privataus sektoriaus inicijuojamos privatinės / komercinės veiklos panaikinti nepavyko (žiūrėti 2-ą schemą). Nenatūraliai, su išlygomis, bet ši veikla ir turto kaupimas egzistavo ir valstybė buvo priversta tai toleruoti. Laikui bėgant privataus sektorius galia tik didėjo.

Privataus sektoriaus įtaka sovietiniame kaime kai kuriais atžvilgiais buvo didesnė nei mieste. Šalia valstybinio darbo dauguma kaimo gyventojų vertėsi privačia veikla, o kai ku

___

30 Ryvkina R. V. Obraz žizni selskogo naselenija. Novosibirsk, 1979, p. 298.