J. Droyseno mokinys E. Bernheimas, pradėjęs ir įtvirtinęs istorijos metodo vadovėlių tradicijos kanoną46. E. Bernheimo vadovėlis ilgainiui tapo daugelio istorikų parankine knyga, kartu įtvirtino ir kritiškosios istoriografijos kanoną, apibūdino istoriko darbo principus, euristikos, kritikos ir interpretacijos operacijas ir pan.47 Šiuo atveju įdomu lyginamuoju požiūriu pažvelgti į Latvijos ir Lietuvos istoriografiją.
Pakankamai argumentuotai yra parodyta, kad tarpukario Lietuvoje vyraujanti metodologinė pozicija buvo minėta E. Bernheimo studija48. Vis dėlto daugeliu atvejų, remiantis Bernheimo studijoje įtvirtintais principais tarpukario Lietuvoje (beje, ir jau išeivijoje rašytuose darbuose49), jos vertimu, o kartu ir platesniu kritiškosios istoriografijos autoriteto idėjų propagavimu nebuvo pasirūpinta. Šiame kontekste galima daryti prielaidą, kad latviai vidinio pozityvizmo istoriografijoje autoritetu pasirūpino dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą50, o tai rodo, kad prielaidos istoriografijos kritiškumui akivaizdžiai nebuvo vienodos.
Jeigu tarpukario istoriografijos metodologinę situaciją tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje apibūdinome kaip artėjimą link kruopščia šaltinių analize ir kritiškumu paremto vidinio pozityvizmo, atrodo, dar daugiau prielaidų atsiranda Latvijos ir Lietuvos istorikų ryšiams ir bendradarbiavimui. Tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie, išplaukdami iš minėto metodologinio bendrumo, skatino tam tikrą Latvijos ir Lietuvos istoriografijų atsainumą ir bendradarbiavimo problemiškumą.
Kalbant apie istoriografinę situaciją tarpukariu reikia pabrėžti, kad pagrindinis istorikų uždavinys tuo metu buvo tiek Latvijoje51 latvių, tiek Lietuvoje52 lietuvių paieška istorijoje. Tai buvo bendras istoriografijos principas, tam tikras euristinis credo. Gerai žinomas Lietuvos istoriko A. Šapokos straipsnis 1932 m. Naujojoje Romuvoje tik apibendrina ir susumuoja daugelio tarpukario Lietuvos istorikų veiklos gaires ir užmačias53. Simboliška, kad ir Latvijos istorikas
A. Švabė Pirmojo Baltijos istorikų kongreso54, vykusio 1937 m., reikšmę vertino per mažų tautų prizmę. Jo nuomone, Baltijos šalių istorikų uždavinys yra išsiaiškinti, kur slypi mažųjų tau
---
46 Ten pat, p. 81–82.
47 Bernheim E. Lehrbuch der historischen Methode. Leipzig, 1889 // Prof. dr. W. Jacobmeyer. Vorlesung: Das deutsche Lehrbuch der Ggeschichte im 19 und 20 Jahrhunder. Proseminar: Einfürung in die Didaktik der Geschichte. // Westfalische Wilhelms Universität Münster 2003–2004 (žiemos semestras).
48 Ragauskas A. Keletas pastabų dėl istorijos metodologijos tarpukario Lietuvoje // LKMA. Metraštis XIX. Vilnius, p. 59–70.
49 Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Roma, 1978.
50 Bernheim E. Vēstures filozofija: winas wēsture un uzdewumi. Peterburga, 1913 – Norint išsiaiškinti šio Bernheimo veikalo paplitimą ir įtaką XX a. pradžios Latvijos istoriografijai, reikia atskiro mokslinio tyrimo.
51 Sužiedėlis S. Latvijas vēstures avoti // Lietuvos praeitis. Kaunas, 1940, t. 1, sąs. 1, p. 313–317.
52 Istorijos instituto direktorius A. Masiliūnas apie instituto, Lietuvos istorijos skyriaus uždavinius kalbėjo labai konkrečiai ir juos suformulavo taip: savaimingas Lietuvos istorijos mokslas tebus įmanomas tik tada, kai lietuviai istorikai galės remtis ne svetimųjų vienokiomis ar kitokiomis studijomis, bet tiesioginiais istorijos šaltiniais. Apie lietuvių tautos praeitį yra daugybė žinių įvairiose kronikose ir įvairiuose vokiečių, rusų, lenkų, čekų ir tautų istorinių šaltinių rinkiniuose. Jie guli sukrauti Karaliaučiaus, Berlyno, Krokuvos, Varšuvos, Prahos, Maskvos, Rygos, Vatikano ir kitų miestų archyvuose ir ligi šiol jų lietuvio istoriko ranka visai nėra lietusi. 1939 m. gegužės 9 d. patvirtintoje instituto programoje kaip vienas iš uždavinių nurodoma: rūpintis naujų mokslo jėgų rengimu ir nuolatiniu savo atstovų siuntimu į Vatikano ir Maskvos archyvus // Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1999, p. 23, 25.
53 Šapoka A. Raskim lietuvius Lietuvos istorijoje // Naujoji Romuva. 1932, Nr. 21, p. 481–482.
54 Pl. žr.: Pirmā Baltijas vēsturnieku konference Rīgā, 16–20. VIII. 1937. Rīga, 1938; Pl. žr.: Ragauskas A. VDU mokslininkai istorijos mokslo kongresuose 1918–1940 m. // Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos Katalikų Mokslo akademijos 70-metis. Kaunas, 1993, p. 177–180; Pl. žr.: Iš Baltijos istorikų konferencijos // Lietuvos aidas. 1937, rugpjūčio 17, Nr. 370, p. 2. |
dizainas ir programavimas giriaus