Regresinės lygties III ir IV modelių koeficientai pagal grupes taip pat nedideli, išskyrus ariamosios žemės faktorių.

Taip pat išlieka aukšta neįtrauktų į regresinę lygtį faktorių įtaka rezultatyviniam faktoriui. Mažiausia ji užfiksuota I modelio II grupėje (52%) ir III modelio II grupėje (49%). Matyt, tam turi įtakos faktiškasis faktorių tarpusavio izoliuotumas, apskritai nesusijęs su rentos norma, tuo tarpu ūkio subalansavimo, jo prekingumo didėjimas sąlygoja gerokai didesnį kiekvieno atskiro faktoriaus poveikį visai rentos normai. Tokiais atvejais ryškėja ir aukštesnė atskirų požymių tarpusavio priklausomybė.

Kiti suvestiniai rodikliai regresinės lygties modelyje didesnės įtakos rezultatyvinio rodiklio kitimui neturi. Tai greičiausiai aiškintina ūkio sudėtinių elementų natūralizacija, izoliacija, taip pat subalansavimo stoka. Štai I modelio I grupėje, augant darbinių ir produktyviųjų gyvulių skaičiui vienetu, rentos dydis mažėja atitinkamai 5,53 (–5,53 x5) ir 3,02 auksino (–3,02 x8). II grupėje jau atvirkščiai – rentos dydis padidėja 5,73 ir
0,82 auksino; III grupėje, kaip ir I, vėl renta mažėja (y1 = –8,45 x5 + (–311,03 x8)). IV grupėje, didėjant gyvulių skaičiui vienetu, rentos norma padidėja atitinkamai 10,61 auksino ir 6,77 auksino. Šie koeficientai neleidžia daryti išvados apie subalansuotą ir pastovią tendenciją, kita vertus, praktiškai gyvulių bandos padidėjimas ar sumažėjimas vienetu ir negalėjo turėti bent kiek daugiau įtakos rentos dydžiui. Vadinasi, kuo menkesnis ūkio faktorius (darbinių ir produktyviųjų gyvulių skaičius), lyginant su žmonių skaičiumi, ariamos žemės dydžiu, kuo mažesnė praktinė jo kitimo reikšmė (gyvulių skaičiaus padidėjimas ar sumažėjimas vienetu lyginant, pvz., su ariamos žemės ploto, matuojamo valakais, vienetiniu pakitimu), tuo silpnesnis rezultatyvinio faktoriaus kitimas regresiniame modelyje. Kartu šiuo atveju galima kalbėti ir apie regresinės analizės metodo ribotą tinkamumą.

Vadinasi, tiesinės priklausomybės natūralios regresijos lygties koeficientų struktūra patvirtino bendrą baudžiavinių valstiečių ūkių raidos XVIII a. pabaigoje tendenciją: nepriklausomai nuo valstiečių kiemų turtinės diferencijacijos pagrindinių ūkio faktorių vienetinis pasikeitimas vidutiniškai gana mažai susijęs su visos rentos, iš jos ir činšo, svyravimu. Kaip išimtį galime nurodyti tik ariamos žemės faktorių, kurio pasikeitimas vienetu reiškia žemės ploto padvigubėjimą, kartu – ryškesnį jo poveikį visos rentos ir ypač činšo, kaip mokesčio už ariamąją žemę, normos kitimui. Visos turimų faktorių visumos apskritai silpnas ryšys su rentos faktoriumi netiesiogiai taip pat aiškintinas sunkia baudžiavinio ūkio socialine priespauda, jo gamybinių galimybių suvaržymu, dominuojančiais natūriniais santykiais, silpnais prekiniais ryšiais. Natūralizaciją, balanso stoką ir rodo koreliacinis regresinis XVIII a. pab. valstiečių ūkių modelis, pagrindiniai jo parametrai.