| cesų savybes, kurias galime išreikšti skaičiais, ypač jeigu jie sudaro atitinkamų duomenų sistemą kokiai nors reiškinio savybei ar jam visam tirti. Priešingu atveju galima kalbėti apie įtaigesnę ar silpnesnę iliustraciją. Statistinis modeliavimas istorijos moksle visada yra konkrečios problemos sprendimo būdas, įgalinantis pasiekti ne tik papildomą, bet kartais ir naują sampratą apie tiriamą reiškinį, jo savybes. Todėl statistinis modeliavimas nėra visada tik papildomas tyrimo būdas, greičiau integracinė istorijos tyrimo kryptis. Masinio pobūdžio reiškiniai, rodantys masinio pobūdžio statistine informaciją - pagrindinė statistinių metodų praktinio taikymo sritis. Antra vertus, statistinis modeliavimas visuomet būna kartu su redukuota informacija, t. y. kai pirminiai duomenys yra daugiau ar mažiau sutraukiami, juos stambinant, vienodinant pagal atitinkamus matavimo vienetus, nors dėl to dalis tiesioginės informacijos ir dingsta. Be to, statistiniai metodai dažniausiai paremti vidurkinių dydžių analize, kuri sąlygoja hipotetinį statistiškai apibendrintų tyrimo rezultatų pobūdį. Nepaisant to, reiškinių ir procesų struktūros tyrimas statistiniais metodais įgalina pažinti tiriamus socialinius reiškinius ar procesus išsamiau ir tiksliau negu aprašomojo iliustracinio metodo būdu. Šiuo požiūriu modeliavimas gali turėti tik empirinį tikslą, siekiant koreliuoti konkrečius problemos klausimus, jos aspektus ir daug išsamesnį - teorinį metodologinį, kada siekiama išsamesnio teorinio iškeltos problemos esmės atskleidimo. Istorijos įvykių ir procesų modeliavimo problemos, kaip ir modelių rūšys, plačiai nagrinėjami šiuolaikinėje užsienio istoriografijoje19.
Šiame straipsnyje iškeltiems uždaviniams spręsti iš pradžių buvo panaudotas vienas adekvačiausių ir paprasčiausių statistinių metodų valstiečių ūkių vidinei struktūrai tirti - porinė koreliacija, o jos pagrindu - faktorinė analizė, įgalinanti maksimaliai apibendrinti gautą informaciją. Šių statistinių metodų aprobavimas istoriografijoje yra pakankamai išsamus, aptariamas nei tik šių metodų turinys ir metodologiniai taikymo aspektai, bet ir jų praktinio naudojimo metodinė specifika istorijos moksle20. Galima sutikti su nuomone, kad istoriko, taikančio šiuos ir kitus metodus, sunkiausias uždavinys - gautų rezultatų interpretacija, susijusi su gana daugelio duomenų statistiniu apdorojimu ir analize ESM pagalba, sudarytų statistinių modelių turinio hipotetiniu pobūdžiu.
Trumpai apie metodiką. Kaip pagrindas buvo paimti Vilniaus ir Dysnos apskričių privalomieji inventoriai, išlikę iš daugumos tų apskričių dvarų per 1847 m. pagal inventorinius aprašus: 213 dvarų Vilniaus apskrities ir 209 Dysnos. Į statistinę atranką mechaniniu būdu paimtas kas 8 dvaras iš Vilniaus apskrities ir kas 7 - iš Dysnos, atsižvelgiant į netolygų valstiečių kiemų |
dizainas ir programavimas giriaus