Istoriografijoje LDK centralizacijos ir jos atskirų dalių integracijos procesas labiau nagrinėtas tik XX a. pradžioje. Žymiausi ir reikšmingiausi istoriniai darbai iki pat šių dienų yra M. Liubavskio "Lietuvos-Rusijos valstybės sritinis administracinis suskirstymas ir vietinis valdymas iki Pirmojo Lietuvos Statuto išleidimo" bei "Lietuvių — rusų seimas"⁵. Autorius analizavo LDK valstybės žemių integracijos procesą, plačiau apžvelgė kiekvienos žemės - anekso kelią į jį. M. Liubavskis padarė išvadą, kad Aleksandro ir Žygimanto II laikais daliniai kunigaikščiai neteko tiek savo politinės, tiek ekonominės galios. Savo rankose žemių administracinę valdžią sutelkė ponija (dažniausiai ne vietinė) bei vietinė bajorija. Visgi išlikęs archaiškas administracinis LDK padalijimas turėjo ir decentralizacinių požymių. Nagrinėdamas LDK politinių institucijų evoliuciją, M. Liubavskis pabrėžė, kad tiek Ponų taryboje, tiek seimuose nemenką vaidmenį vaidino ir žemių - aneksų atstovai. Jų silpnesnės pozicijos Ponų taryboje aiškintinos ne diskriminacine politika, bet tuo, kad etnografinės Lietuvos ponija buvo ekonomiškai stipresnė, geriau politiškai organizuota⁶. M. Liubavskio konceptualūs darbai padėjo pagrindus tolesniems tyrinėjimams.

Lenkų istorikai daugiausia dėmesio skyrė tarpkonfesinių santykių LDK tyrinėjimams. Pažymėtini V. Čermako, K. Chodynickio bei J. Fijaleko darbai⁷. Juose nagrinėjama bažnytinės unijos LDK problema. Toliau M. Liubavskio koncepciją plėtojo J. Jakubovskis⁸. Tačiau buvo ir priešingų nuomonių. V. Hryškevičius teigė, kad baltarusių atsigrįžimas į Maskvą paskatino Lietuvos ponus daryti nuolaidas Lenkijai⁹.

Lietuvos istorikai šiai temai, galima sakyti, beveik visai neskyrė dėmesio. Pirmasis ir paskutinis, skirtas konkrečiai šiai problemai, buvo A. Voldemaro darbas "Nacionalinė kova Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš-

^{5 Любавский М.К. Областные деление и местное управление Литовско – руского государства ко времени издания Первого Литовского Статута. M., 1892 (toliau - Любавский М.К Областные деление...); Литовско – русский сейм. M., 1900. (toliau – Сейм...)}

⁶ Сейм... C. 362.

⁷ Czermak W. Sprawa równouprawenia schizmatików i katolików na Litwie (1432 – 1563). Krakow, 1903 (toliau - Czermak W. Sprawa...) Chodynicki K. Kościół prawosławny a Rzeczpospolita Polska. Zarys historyczny (1370 – 1632). Warszawa, 1934 (toliau - Chodynicki K. Kościół prawosławny...) Fijałek J. Początki cenzury prewencywnej w kościele rzymsko – katolickiem w Polsce // Studia staropolskie. Księga staropolskie. Księga ku czci A.Brücknera. Kraków, 1928 (toliau - Fijałek J. Początki cenzury...). S. 127 – 144.

⁸ Jakubovskis J. Tautybių santykiai Lietuvoje prieš Liublino uniją. Vertė J. Jablonskaitė-Petkevičienė. K., 1921.

⁹ Hryszkiewicz W. Rola tiem białoruskich w unjach polsko-litewskich. // Pamiętnik VI Powszechnego zjazdu historyków polskich w Wilnie 17—20 września 1935. Lwów, 193B. S. 181-188.