| kurią įeitų ir Lenkija kaip stambiausias ir stipriausias sąjungininkas. Lietuva, žinoma, nesutiko jungtis į vieną sąjungą su Lenkija, net atsisakė su ja užmegzti diplomatinius santykius, kol ši negrąžins Vilniaus. Apskritai Lietuvos ir Estijos požiūris į Lenkiją visiškai skyrėsi. Lietuva laikė ją didžiausiu priešu, o Estija — patikimiausiu sąjungininku. Estijos užsienio reikalų ministras A. Pijpas Latvijos atstovui Taline sykį atvirai pasakė; "Lenkija per daug didelė, kad eitume su Lietuva ... jei kariauti, tai kariauti“27. Estijos diplomatai net teisindavo Lenkiją dėl jos konflikto su Lietuva. Pavyzdžiui, Estijos atstovas Latvijoje A. Helatas spaudos atstovams aiškino: negalima Lenkijos vadinti imperialistine valstybe už tai, kad ji "gina savo pagrįstas teises į tas sritis, kuriose yra lenkų gyventojų dauguma"28. Apskritai Estija laikėsi nuomonės, kad tarp Baltijos valstybių galimi tik tokie ryšiai, kurie nesutrukdytų sudaryti sąjungą su Lenkija ir nepagadintų su ja santykių.
Kitokios pozicijos šiuo atžvilgiu laikėsi Latvija. Jos politikai gerai suprato, jog, glaudžiau bendradarbiaudami su Lietuva, neišvengs konfrontacijos su Lenkija, bet to bendradarbiavimo nevengė. 1921 m. rugpjūčio 25—27 d. Z. Mejerovicas drauge su Latvijos vyriausiojo štabo viršininku M. Penikiu lankėsi Kaune, kur vedė derybas dėl karinės konvencijos. Nors konvencija nebuvo pasirašyta, bet abi pusės nusprendė "pradėti paruošiamuosius darbus" jos sudarymui. Be to, Latvija sutiko padėti perorganizuoti Lietuvos kariuomenę, pagerinti jos apginklavimą29. Šį karinį bendradarbiavimą Latvijos diplomatai vertino kaip pagalbą Lietuvai ginti nuo galimos Lenkijos agresijos. Interviu Kaune Z. Mejerovicas vėl nurodė, jog Latvija neliks neutrali, jei "Želigovskis vienas, ar lenkų stumiamas" puls Lietuvą, o per priėmimą Metropolio viešbutyje net pareiškė, kad Latvija nori kaimynystėje turėti stiprią Lietuvą su sostine Vilniumi ir kad Lietuvos be Vilniaus nė neįsivaizduojąs30.
Neigiamas Latvijos požiūris į Himanso projektą ypač išryškėjo 1921 m. rudenį, kai kilo grėsmė, jog Lietuvos delegacija per derybas Ženevoje gali priimti antrąjį to projekto variantą. Rugsėjo 12 d. Z. Mejerovicas pavedė V. .Bandrevičiui nurodyti J. Purickiui "neskubėti konfederuotis su Lenkija"31. Rugsėjo 13 d. J. Purickis prašė V. Bandrevičiaus padėkoti |
dizainas ir programavimas giriaus