MASKVOJE DISKUTUOTA APIE LIETUVOS METRIKĄ IR STATUTUS

Ab initio. „Gegužės 3 d. Jurgio Baltrušaičio lietuvių ir rusų bendradarbiavimo labdaros ir paramos fondas 2007 metų premiją už įvairiapusę veiklą, artinant rusų ir lietuvių kultūras, paskyrė Juozui Budraičiui. Jo iniciatyva įkurti Jurgio Baltrušaičio namai tapo Maskvos inteligentijos traukos centru“1. Ir ne tik.

Jau beveik dešimtmetį minėtuose namuose prie Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje puoselėjama graži tradicija – nuo 1998 m. organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos. Lietuviai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai ir kt. šalių tyrinėtojai čia minėjo pirmosios lietuviškos knygos jubiliejų, Mindaugo karūnavimo 750-metį, spaudos draudimo panaikinimo šimtąsias metines, diskutavo kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos, kultūros ir kalbos klausimais.

2006 m. lapkričio 23–25 d. vyko šeštoji konferencija „Lietuvos Metrika ir Lietuvos Statutas kaip baltistikos bei slavistikos tyrinėjimų šaltiniai“, skirta Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.) priėmimo 440-osioms metinėms. Šiuo renginiu taip pat pagerbtas 2006 m. rudenį netikėtai Anapilin iškeliavusio žymaus Ukrainos baltisto, vieno iš minėtos konferencijos iniciatorių, profesoriaus Anatolijaus Nepokupno atminimas.

Dėmesys dviem svarbiausiems LDK istorijos šaltiniams, viena vertus, nulėmė konferencijos dalyvių geografiją – dominavo ukrainiečių, lietuvių bei baltarusių istorikai ir kalbininkai, jų gretas papildė keletas maskviečių kolegų ir konferencijos svečiai iš Lenkijos bei Austrijos. Džiugu, kad renginyje dalyvavo skirtingų kartų tyrėjai – ir tik pradėję savo mokslinį kelią būsimi ar jauni mokslų daktarai, ir jau pasiekę mokslinių aukštumų habilituoti daktarai, profesoriai. Tiesa, mažokai dėmesio minėtai konferencijai skyrė teisės istorikai ir archyvarai. Kita vertus, konferencijoje perskaitytų pranešimų temų įvairovė dar kartą paliudijo Lietuvos Metrikos (LM) ir Lietuvos statutų unikalumą ir svarbą LDK istorijos tyrimams. O kai mūsų valstybės istoriniais šaltiniais (tiesa, tik dėl asmeninių kontaktų ir iniciatyvos ) pradedama domėtis kitose Europos šalyse (Vokietijoje, Austrijoje), telieka apgailestauti, kad jų publikavimo reikšmės (kaip, beje, apskritai šaltiniotyros svarbos) vis dar nesupranta ir neįvertina Lietuvos mokslo biurokratai.

Konferencijoje aptartos Lietuvos Metrikos bei statutų tyrimo ir publikavimo problemos
(A. Dubonis, I. Valikonytė), minėtų šaltinių kalbos įvardijimo ir jos statuso to meto valstybėje klausimai (A. Gruša, V. Svežinskij, T. Vlasova, M. Mozer). Daugiausia pranešėjų dėmesio sulaukė visuose trijuose statutuose (1529, 1566, 1588 m.) užfiksuotos teisinės normos ir jų įgyvendinimas praktikoje įvairiuose daugiatautės ir

---

1 Literatūra ir menas. 2007, gegužės 3, p. 3. Belieka priminti, kad Juozas Budraitis kaip Lietuvos kultūros atašė Rusijos Federacijoje atstovauja mūsų šaliai jau 11 metų.