Dabartinį IP etapą vainikuoja F. Klikso veikalas "Bundantis mąstymas" /12/, kuriame psichologas empirikas, psichofizikos specialistas mėgina apžvelgti kalbos ir komunikacijos, socialinių santykių, rašto, skaičiavimo, kilmės prielaidas ir jų istorinės raidos panoramą. Svarus įnašas ginantis IP yra rostoviečių I. Beliavskio ir V. Škuratovo /27, 49, 50/ bei kitų /42/ darbai.

Nyksta ribos tarp psichologinės ir istorinės tradicijų. IP tematika vis labiau pinasi su etnopsichologijos, kultūros istorijos, politinės psichologijos, kultūrinės antropologijos, socialinės psichologijos ir sociologijos tematika. Todėl IP tematika labai įvairi: fašizmo ir sovietizmo psichologinės prielaidos, senovės graikų ir romėnų papročiai, asmenybės evoliucija, pirklio psichologiniai bruožai, mirties nuostatų istorinė raida, žaidimo istorinė genezė, kultūros entelechija ir t. t.

4. Psichoistorija

Brandžiausia IP kryptis yra psichoanalitinė pakraipa, įvardijanti save kaip psichoistorija. Nors psichoistorijos kilmė datuojama mūsų amžiaus septinto aštunto dešimtmečio sandūra, jos ištakos prasideda Z. Froido ir K. Jungo darbuose. Apskritai "Gelmių psichologija" turėjo didžiulę įtaką amžiaus Vakarų kultūrai. Etnografija, sociologija, istorija (ypač religijos istorija), mitologija ir pan. labai greitai psichoanalitines schemas pritaikė savo tiriamiems objektams. Archajinėje psichikoje imta ieškoti, kas šiuolaikinio žmogaus psichikoje išstumta į ne sąmonės sritį. Z. Froido "Totemą ir tabu", A. Jungo mokymą apie kolektyvinę pasąmonę, archetipus ir pakartotiną gimimą /11/ beveik galima priskirti IP tematikai (nors pačių autorių tikslas - įrodyti Edipo ar Elektros kompleksų, archetipų ir kitų reiškinių egzistavimą).

Esminę įtaką psichoanalizė (ypač froidizmo ir neofroidizmo pavidalu) turėjo žmogaus socializacijos mechanizmo aiškinimui. Jau tarpukariu gana sėkmingai buvo gvildenama "bazinės asmenybės" idėja, buvo siūloma "universalių kultūrinių konstantų", turinčių įtakos asmenybės raidai, klasifikacija. Tačiau psichoanalitinės krypties posūkis tiesiogiai į IP problematiką įvyko prieš 20-25 metus. Psichoistorijos teoretikais laikomi prancūzų sociologas F. Aries (tyręs vaikystės ir vaikų auklėjimo istoriją, mirties nuostatų raidą /1/) ir Ego psichologijos atstovas E. Eriksonas.

E. Eriksonas savo psichostoriniuose darbuose /7/ asmenybės raidą (personogenezę) sieja ne tik su socialinės grupės tiesioginiais ryšiais, bet ir su platesniu istoriniu kontekstu. Pripažindamas įgimtų biologinių ir psichologinių predispozicijų (pavyzdžiui, naujų faktų ir "egzistencinės prarajos" - nebūties baimės ir nerimo) svarbą, jis parodo, jog psichologinių apraiškų įvairovę nulemia žmogaus raidos psichosocialinės sąlygos. Svarbiausias as-