| vokietmečiu sužydėjo (visais trimis laikotarpiais). Kultūra tapo pagrindine pasipriešinimo dalimi ir kartu jo esme, tai, dėl ko šis pasipriešinimas ir vyko. Ją pasitelkus buvo kuriami ir stiprinami mitai, padedantys įveikti tautinio orumo pažeminimo jausmą. Menas tapo užsimiršimo, geresnio pasaulio galimybės liudijimu.
Inteligentija, dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių turėjusi prisiimti atsakomybę už tautos, jos kultūros likimą, vėliau šios atsakomybės nebeatsisakė, kad ir kur gyventų – Lietuvoje ar išeivijoje.
Už savo vadovaujantį vaidmenį rezistencijoje inteligentai buvo tautos labai gerbiami, kai kurie jos atstovai buvo jai moraliniai pavyzdžiai.
Pagal požiūrį į praktinę veiklą, į tai, kas laikytina konformizmu ir kur yra jo ribos, susiformavo dvi stovyklos: pragmatikai ir idealistai.
Kultūrinė rezistencija, skatinanti idealizmą, turėjo nemažai įtakos tuometinio jaunimo formavimuisi. Iš jo kils ne tik partizanai, bet ir būsimieji disidentai ir sovietmečio kultūrinės rezistencijos dalyviai.
Nacių okupacijos metu vykusios antinacinės rezistencijos patyrimas suformavo lietuvių (ypač inteligentų) vertybes, elgsenos tipą, kuris išliko bene visą sovietmetį. Galima kalbėti netgi apie kultūrinės rezistencijos perimamumą tarp vokietmečio ir sovietmečio. |
dizainas ir programavimas giriaus