Edvardas Gudavičius
Profesorius, habilituotas daktaras
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
Tel. 241 63 08
Straipsnio tikslas – aptarti Petro Dusburgiečio kronikoje minimos „pilies Šv. Jurgio kalne“ problematiką. Kovodamas su žemaičiais, Livonijos ordinas, remiamas prūsiškosios ordino šakos, 1259 m. Karšuvoje pastatė pilį Šv. Jurgio kalne1. Istoriografijoje vyravo, o gal dar ir vyrauja nuomonė, lokalizuojanti šią pilį Jurbarko apylinkėse2 (R. Batūra nurodo Kalnėnų kaimo Bišpiliukus3). Teko tuo suabejoti4. Iš lokalizavimo alternatyvų pirmiausia svarstytinu
laikyčiau A. Nikžentaičio nurodomą Jurbarkiškių valsčių (minimą XVI a.) netoli Kaltinėnų5. Tiek Jurbarko, tiek Kaltinėnų apylinkes būtų galima sieti su Karšuva6, todėl A. Nikžentaičio prielaida neprieštarauja Petro Dusburgiečio nurodymui7. Šiaip ar taip, alternatyvos istoriografijoje gyvuojančiam XIV a. Jurbarko pilies realijos mechaniniam perkėlimui į
XIII a. suradimas verčia ieškoti strateginių kriterijų aptariant 1259 m. pastatytos ordino pilies vietą8.
___
1 Scriptores rerum prussicarum. Leipzig (toliau – SRP), 1861, Bd. 1, p. 95–96: „sub equalibus expensis et laboribus fratrum de Livonia et Prussia edificabatur anno domini MCCLIX castrum in terra Carsovia in monte sancti Georgii…“
2 Žr.: Baliulis A. Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas. Istorijos puslapiai. Vilnius, 1996 (toliau – Jurbarkas), p. 27–28, 57.
3 Batūra R. Veliuona – Lietuvos gynybos skydas kare su Kryžiuočių ordinu (XIII a. pabaiga–XV a. pirmasis ketvirtis) // [Lietuvos valsčiai] Veliuona. Vilnius, 2001 (toliau – Veliuona), p. 80–82.
4 Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII a. Vilnius, 1989, p. 126; to paties. Mindaugas. Vilnius, 1998 (toliau – Mindaugas), p. 275–276. 5 Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai. Klaipėda, 1996, p. 58–59.
6 Ten pat, p. 58–61; Kavoliutė F. Jurbarko geografinė aplinka // Jurbarkas, p. 8, žemėlapis (bendraaut. L. Kavaliauskienė).
7 Žr. 1 nuor.
8 Plg.: Batūra R. Min. veik., p. 80 (skliausteliuose – nuorodos): „Pastaruoju metu abejojama, ar „ant kalno“ vokiečių pastatyta pilis buvo šių dienų Bišpiliukuose (32) ir apskritai Jurbarke (33), ar kažkur pusiaukelėje tarp Livonijos ir Prūsijos ordino valdų (34)“. 32 ir 33 nuorodose mano nuomonė iš tikrųjų yra tokia. O 34 nuorodoje aš pasisakau neabejodamas – Gudavičius E. Mindaugas,
p. 276: „Žemaičių vadovybė puikiai suprato Šv. Jurgio pilies grėsmę: pastatyta pusiaukelėje tarp Livonijos ir Prūsijos, ji tapo jungiančiu abi Vokiečių ordino valdas punktu ir grėsė suskaldyti žemaičių gynybinę erdvę.“ Todėl aš nepretenduoju į geresnius jau kitų autorių padarytus sprendimus (žr. 11, 12 nuor.) ir neišsiginu atidavęs šiokią tokią duoklę Z. Ivinskio autoritetui – žr. Ivinskis Z. Durbės kautynės ir jų politinis vaidmuo. Kaunas, 1937, p. 43; to paties. Lietuvos istorija. Iki Vytauto Didžiojo mirties. Vilnius, 1991, p. 183. |
dizainas ir programavimas giriaus