| nuose įkūrė protestantų bendruomenę, išsilaikiusią iki 1597 m. Kita Šemetų funduota protestantų bendruomenė buvo Šiaulėnuose135. Toks aktyvus Šemetų dalyvavimas Reformacijoje jau seniai patraukė tyrinėtojų dėmesį136, tačiau nė vienas jų nebandė išsiaiškinti, kiek Šemetų pozicijoms tikėjimo klausimais turėjo įtakos jų giminaičiai Chodkevičiai. Į akis krinta tai, kad protestantiška Šemetų veikla reiškėsi tik Žemaitijoje. Ten jie, be abejonės, buvo veikiami Chodkevičių137. Tad ar atsitiktinumas, kad, Chodkevičiams grįžus į katalikybę, tuo pačiu keliu pasuko ir Šemetos? Antai Jonas Merkelaitis Šemeta, kuriam A. Volanas 1592 m. skyrė savo veikalėlį lotynų kalba kaip vienminčiui, kovojančiam su įvairiomis sektomis, 1598 m. minimas jau kaip katalikas138. Šis pastebėjimas leidžia kelti klausimą būsimiems tyrinėtojams: kiek vidutinė bajorija savarankiškai galėjo daryti įtaką visuomenėje vykusiems procesams ir kiek pati buvo veikiama diduomenės?
___
135 Vaivada V. Reformacija Žemaitijoje, p. 79.
136 Apie tai plačiau žr.: Lukšaitė I. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. XVI a. trečias dešimtmetis–XVII a. pirmas dešimtmetis. Vilnius, 1999.
137 Todėl nekeista, kad pakankamai daug dėmesio Šemetoms parodė ir Chodkevičių proteguotas M. Stryjkowskis, kuris du savo „Kronikos“ skyrius dedikavo Stanislovui ir jo brolvaikiams – Vaclovui ir Jonui Merkelaičiams Šemetoms. Stryjkowski M. Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiej Rusi. Warszawa, 1846, t. 2, s. 259, 273.
138 Yla S. Šiluva, p. 77.
THE GENEALOGY OF ŠEMETAS’ IN 15TH–16TH CENTURY
Saulė Viskantaitė-Saviščevienė
Summary
The beginning of the Šemetas’ kin is related to the middle of the 15th century when the ancestor of this family Šemeta Nemeikaitis (the son of Nemeikis) was mentioned. He had 2 sons: Mikalojus and Jonas, who were descendants of 2 ramifications of Šemetas’ kin. It is unclear when and why the first (Jonas) offshoot was called by Šemetas’ name. But at the beginning of the 16th century Jurgis Jonaitis (Jurgis the son of Jonas) had this name as a surname.
The earliest reference of Nemeikaičiai–Šemetas’ family shows us that they were the relatives of Galiginas and his kin (Račkaičiai, Jackaičiai, Radaičiai and Butkaičiai). The above-mentioned kin’s main patrimonial domains were Voverys (nowadays Vaverka in Belarus). They were the offsprings of Galiginas who participated in the union of the Horodlo in 1413 when he got the Polish coat of arms of Swan (Łabędż). This armorial sign was saved and used by the kin of Galiginas. Šemetas’ family was closely related either by blood or marriage to noble kin like Kantautas, Chodkevičiai, Zavišos, Iljiničiai and others.
Finally, in the 16th century Šemetas’ family removed their residence to Samogitia. The activity of the family men in public life started expanding when they began to live in Samogitia. Therefore, they had duties that were often closely related to this region. Merkelis Šemeta was the vice-prefect (Slavic – podstarosta, Latin – vice-capitaneus) of Samogitia. After that he became the governor (tivun) of Palanga, Tendžiogala and Beržėnai. Finally, he occupied the place of the castellan of Samogitia. He had the son Vaclovas who was podkomory (the judge of land-ownership cases) of Samogitia. Later, he was the castellan of Polotsk and Smolensk. The second son Merkelis was the podkomory of Ukmergė and Vilnius and the ma |
dizainas ir programavimas giriaus