KKR atstovo Klaipėdoje A. Rimdžiaus nuomone, „KKSS vadovybė nesirūpina grynu sportu, bet per sportą rūpinasi vokiškumo palaikymu ir ideologijos (nacionalsocializmo – aut. past.) skiepijimu. (...) „Sportbundo“ [KKSS] vadovybė stengėsi suburti visą vokiečių jaunimą, nes likvidavus Noimano ir Zaso grupes vokiečiai nebeturi organizacijų. Be to, iki Noimano-Zaso partijų likvidavimo „Sportbundas“ jokio veiklumo nerodė.“⁵⁷ Šie A. Rimdžiaus argumentai buvo kertiniai, kaltinant KKSS įstatymų nesilaikymu ir savivaliavimu, antivalstybinio darbo dangstymu sportine veikla. Galima teigti, kad ilgus metus vokiečių sporto organizacijos buvo priedanga, po kuria siekta įgyvendinti revanšistinius planus, kiršinti lietuvių ir vokiečių visuomenę, skleisti propagandą apie žemą Lietuvos sporto bei kultūros lygį ir užkirsti kelią Klaipėdos sporto draugijoms bendradarbiauti su KKR.

Ne mažiau svarbi buvo Vokietijos finansinė ir materialinė parama. Kadangi KKSS priklausė Rytprūsių sporto centrui, iš Vokietijos gaudavo įvairią materialinę paramą bei dovanų, sporto inventoriaus, aprangos. A. Fugalevičius teigia, kad klaipėdiškiai paramos iš Rytprūsių sporto klubų negalėjo gauti, nes šie ir patys turėjo finansinių sunkumų. Pasak jo, Vokietijos sportininkų draugija (Die Deutsche Turnerschaft) vokiečių sporto organizacijoms užsienyje galėjo suteikti nebent logistinę pagalbą ar palaikyti moraliai⁵⁸. Tačiau Lietuvos VSD žiniomis, finansinę paramą KKSS draugijos gaudavo iš Klaipėdos Kultūrbundo, o šis – iš Vokietijos generalinio konsulato. VSD sekė draugijų gaunamas lėšas: pašalpos didesniems klubams siekė 1000 RM per mėnesį⁵⁹. A. Fugalevičius pateikia duomenų, kad pinigus vokiečių sporto klubai gaudavo iš VDA (Volksbund für das Deutschtum im Auslande) per minėtą Kultūrbundą. VDA atstovas Edgaras Stahftas koordinavo skiriamų pinigų srautus. Nuo 1933 m. finansinė parama klaipėdiškių vokiečių sportui tapo reguliari, nes tais metais Vokietijos valstybinė kūno kultūros sąjunga (DRL, Deutsche Reichsbund für Leibesübungen) tapo Nacionalsocialistine valstybine kūno kultūros sąjunga (NSRL, Nationalsozialistische Reichsbund für Leibesübungen) ir pradėjo naudoti sportą nacionalsocializmo tikslams. Štai kodėl nuo 1933 m. finansinė parama vokiečių sporto palaikymui buvo pradėta teikti per Vokietijos generalinį konsulatą Klaipėdoje⁶⁰. Gaudami finansinę paramą iš Vokietijos, vokiečių sporto klubai jautėsi nepriklausomi ir leido sau nesiskaityti su Lietuvos KKR bei kelti sąlygą steigti Klaipėdoje nepriklausomą, autonomijos teisių ginamą sporto centrą. (Kaip minėta, toks atskiras ir KKR nepavaldus vokiečių sporto centras buvo įkurtas 1938 m. – aut. past.)

Pagrindiniu KKR įrankiu tramdant vokiečių KKSS tapo Kūno kultūros įstatymas, kuriame numatyta, kad: „Lietuvos valstybė sportą ir savo piliečių fizinį auklėjimą tvarko pati per atatinkamus organus, t. y. KKR.“ Remiantis minėtu

___