Baigdamas savo emocingą pasisakymą Bulavas pasiūlė „skyriui padaryti organizacines išvadas Instituto direktoriaus atžvilgiu“34. Po universiteto rektoriaus kalbėjęs Macevičius leido sau lengvą ironijos dozę: „Istorijos institutas iki šiol labai skrupulingai priimdavo kritiką ir nedarydavo iš jos išvadų.“35 Respublikos partinės mokyklos Filosofijos katedros vedėjas ir MA narys korespondentas pabrėžė, jog Bulavo minėtuose posėdžiuose „buvo iškelta stambių trūkumų sprendžiant lietuvių tautos klausimus. Visa tai esą asmenybės kulto padariniai“36.

Į šią fundamentalią kritiką Žiugžda sureagavo kaip užgrūdintas ideologinių kovų dalyvis, išgyvenęs ne vieną „bolševikinės kritikos“ audrą. Užlipęs į tribūną Istorijos instituto direktorius išrėžė, jog jis „nesutinka su drg. Bulavo pareikštais teorinio pobūdžio priekaištais. Drg. Bulavo priekaištus jis girdįs pirmą kartą (išryškinta A. Š.). „Lietuvos TSR istorijos“ trumpame kurse pagrindiniai teiginiai esą paimti iš anksčiau apsvarstyto tritomio I tomo maketo. Drg. Žiugžda iš eilės atmeta visus drg. Bulavo priekaištus, padarytus dėl „Lietuvos TSR istorijos“ trumpojo kurso I d. ideologinių klaidų. Jis sutinka, kad jame trūkumų esą, bet šie trūkumai neprincipinio pobūdžio“37. Tačiau Žiugždos demonstruojama spartietiška ramybė nesugebėjo užgesinti įsiplieskusios polemikos ugnies. Ją 1956 m. gruodžio 14 d. LTSR MA Visuotiniame susirinkime pakurstė Ministrų Tarybos pirmininko sekretoriato vedėjas Kazys Sideravičius savo kalboje pabrėžęs, jog sovietinė visuomenė Lietuvos istorijos sintezės laukia jau 10 metų. Primindamas vakarykštėje Bulavo kalboje mestus kaltinimus Žiugždai prelegentas pažėrė itin nemalonių pastabų: „Man atrodo, kad aš vargu besuklysiu pasakydamas, kad visa eilė klausimų Lietuvos istorijos rašytojų ir tų, kurie dalyvauja jos svarstyme, o prie jų galėtume pridėti ir visus, kuriems rūpi Lietuvos istorijos klausimai, pažiūros Lietuvos istorijos pagrindiniais klausimais pasiskirstė į dvi puses: vienoje pusėje Istorijos instituto vadovybė, o kitoje – visi likusieji.“38  Baigdamas savo pasisakymą Sideravičius suabejojo, ar Žiugžda geba susidoroti su partijos jam iškeltais uždaviniais39. Po šio prelegento Jurginis iš tribūnos bandė švelninti situaciją pabrėždamas, jog trūkumų yra, bet jie ne tokie dideli, kaip teigia Lietuvos TSR istorijos trumpojo kurso kritikai. Tiesa, jis stebėjosi Žiugždos taktika kategoriškai neigti teksto „ideologines klaidas“40, tačiau tuoj pat užtikrino, jog „kritika ne bevaisė“, nes į ją bus atsižvelgta darant pataisymus. Panašios taktikos laikėsi ir MA prezidentas Juozas Matulis. Apibendrindamas diskusiją jis sesijos dalyviams siūlė nesivelti į polemiką ir palaukti Prezidiumo komisijos, turinčios įvertinti Istorijos instituto darbą, išvadų41. Matulis taip pat užtikrino, kad šioje įstaigoje kovojama su asmens kulto padariniais.

---

34 LMAA. F. 1, ap. 4, b. 77, l. 20.

35 Ten pat, l. 22.

36 Ten pat.

37 Ten pat.

38 Ten pat, f. 1, ap. 2, b. 402, l. 122.

39 Ten pat.

40 Anot Jurginio: „Mes paruošėm Lietuvos TSR istorijos trumpąjį kursą ir įteikėme leidyklai, bet vietoje to, kad šis kursas būtų išspausdintas, jis liko sulaikytas nurodant, kad Istorijos kursas parašytas ta dvasia, kuri neatitinka istorinę tiesą, kad tame kurse nėra pagarbos lietuvių tautai, jog iš to kurso seka, kad lietuvių tauta yra menkavertė, o jeigu ir turi ką nors gera, tai tik gavusi iš kitų. [...] Tačiau drg. direktorius vakar skyriaus susirinkime pareiškė, kad jis nesutinka su kritika. Tai mane nustebino. Išeitų, jog Centro Komitetas pasielgė neteisingai, sulaikydamas kurso spausdinimą“ (LMAA. F. 1, ap. 2, b. 402, l. 131).

41 Ši komisija buvo sudaryta 1956 m. spalio 24 d. LTSR MA Prezidiumo posėdyje (žr.: Prezidiumo nutarimą Nr. 182 „Dėl sudarymo komisijos susipažinimui su Istorijos instituto moksline veikla ir parengimui pasiūlymų dėl mokslinio-tiriamojo darbo išvystymo ir pagerinimo“. LMAA. F. 1, ap. 2, b. 416, l. 181). Tačiau ši komisija nieko apčiuopiamo nenuveikė ir išvadų apie Žiugždos vadovaujamos įstaigos veiklą nepateikė.