Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai7 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (7 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 7

riją LDK atspindinčiuose šaltiniuose yra kur kas daugiau. Jų pakanka atskleisti ir šiuo metu istoriografijoje taikomo termino Trakų žydas aiškinimo vienareikšmiškumą. Nors tuo jau buvo galima įsitikinti vien iš anksčiau cituotų LM aktų.

Dar didysis kunigaikštis Kazimieras, suteikdamas Trakų karaimams savivaldą, numatė, kad jie turi mokėti činčą ir duokles, kaip moka kiti magdeburginiai miestai, tiksliau, Vilnius ir Trakai. Kazimieras ir jo įpėdiniai pasiliko sau teisę, esant neišvengiamai būtinybei, tiek visiems LDK magdeburginiams miestams, tiek ir Trakų karaimams skirti generalinę rinkliavą22. Vėliau po ilgai trukusių ginčų buvo nustatyta, kad Trakų miesto mokesčius moka per pusę Karaimų galas ir krikščioniškoji miesto dalis. 1529 m. sausio 21 d.23 tikslinę rinkliavą įkeistoms valstybinėms žemėms išpirkti moka magdeburginiai miestai, tarp jų ir Trakai, bet su prierašu – be žydų. Toliau akte išvardytos valstybinėse žemėse esančios žydų bendruomenės: Trakų, Gardino, Pinsko, Brastos, Lucko, Klecko ir t. t., dėl to paties privalančios sumokėti net 1000 kapų grašių. Tikint Kazimiero privilegija, karaimams ir vėlesniais teismų, nustačiusių atskirų Trakų miesto dalių mokesčių mokėjimo principus, sprendimais karaimai ir šią rinkliavą turėjo mokėti kartu su krikščioniškosios Trakų dalies gyventojais. O prierašas „be žydų“ šį kartą adresuotas tik žydams rabinistams, tarp kurių bendruomenių, šalia Brastos, Gardino, Klecko ir kt., minima Trakų žydų bendruomenė. Ji kartu su kitomis per Livonijos karą net du kartus (1563 m.24 ir 1566 m.25) moka vieną didesnių specialiai žydams skirtos rinkliavos sumų, juo labiau kad Trakų žydų bendruomenė, kaip savarankiška ir turinti savivaldą (kahalą), bet ne kurios nors iš stambesnių bendruomenių kuruojama, moka LDK žydų vaado (aukščiausios LDK žydų savivaldos instancijos) nustatytus mokesčius 1623 m.26, 1631 m.27, 1634 m.28 Ir tik 1644 m.29 mokant mokesčius kartu su Žemaitijos bendruomenėmis prijungiama prie Vilniaus žydų bendruomenės.

LM Trakų žydų bendruomenės paminėjimai greta tikrai žydiškų bendruomenių visą XVI a. bei dalyvavimas mokant LDK vaado skirtus mokesčius XVII a. pirmojoje pusėje įrodo Trakų žydų bendruomenę buvus dar iki 1646 m.30 Vladislovo Vazos paskelbtą žydų ekonominės veiklos suvaržymą Trakuose. O tai istoriografijoje31 vertinama kaip karaimų prašymu įvykdyta didžiojo kunigaikščio sankcija prieš tik pradedančius tuštėjančiame mieste kurtis žydus. Tačiau pačiame Vladislovo Vazos „Draudime“, išskyrus pastebėjimą, jog žydai savinasi karaimams suteiktas lengvatas ar prekiauja pažeisdami karaimų privilegijas, nėra net užuominos, kad jie gali būti naujakuriai Trakuose. 1646 m. Vladislovo Vazos privilegija Trakų karaimams, pirmą kartą aiškiai apibrėžianti Trakų žydo prasmę – žydas karaimas ir žydas rabinistas – dar kartą patvirtina žydų bendruomenės egzistavimo Trakuose faktą.

Taigi teigiant buvus Trakuose žydų ir karaimų bendruomenes, o ne kurią vieną iš jų, aiškūs tampa istoriografijoje supainiotų – Vytauto Didžiojo privilegijos žydams ir 1441 m. Kazimiero privilegijos Trakų karaimams savininkai. Visos istoriografijoje siūlomos šių privilegijų savininkų nustatymo versijos grupuojasi pagal tai, kaip autoriai supranta Tra-

32

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus