| dos. Tuo metu didžiuosiuose Šiaurės Vakarų Europos miestuose labai padidėjo grūdų ir medienos paklausa. Anglijai ir Olandijai sparčiai plėtojant laivų statybos pramonę, stigo medienos laivams statyti. Šiaurės Vakarų Europos valstybės buvo suinteresuotos remti periferinės zonos valstybių eksporto sektorių (dėl pigios žaliavos) ir silpninti arba trukdyti pramonės raidą. Įsiveždamos pigios žaliavos, branduolio zonos valstybės pagamintą produkciją vėliau realizuodavo mažesnėmis (dėl masinės gamybos) kainomis periferinėse ir kvaziperiferinėse valstybėse. Vėliau, šiems procesams įgavus pagreitį, ėjo hierarchinio pasaulinio darbo pasidalijimo gilėjimas, paremtas kapitalistine pasaulio rinka.
Kuriantis KPS, be Rytų Europos, periferinėms zonoms priklausė Lotynų Amerika. Ji buvo branduolio zonos valstybių žaliavų šaltinis (įskaitant ir tauriuosius metalus) bei produkcijos realizavimo rinka. Wallersteino teigimu, Lotynų Amerikos taurieji metalai laikinai sustiprino pirmuosius KPS raidos etapus – apsaugojo Europą nuo tapimo visuotine imperija. Dėl jų Europos ekonominiame pasaulyje gilėjo hierarchinis pasaulinis darbo pasidalijimas. Branduolio valstybės panaudojo pigiai įsigytus iš Lotynų Amerikos tauriuosius metalus pirkti žaliavą (medieną ir grūdus) iš periferijos zonų (Rytų Europos). Kita vertus, tik taurieji metalai padėjo palaikyti prekybos ryšius – įsigyti prabangos prekių iš tų teritorijų, kurios nepriklausė KPS39.
Verta pažymėti, kad prieš susikuriant KPS, Viduržemio jūros baseino zona buvo visais atžvilgiais vyraujanti Europoje teritorija. Tačiau KPS raidos pradžioje atradus Ameriką, taip pat dėl šios zonos dirbamos žemės nualinimo ir pandemijos minima zona prarado savo buvusią įtaką Europos ekonominiame pasaulyje. XVI a. Viduržemio jūros baseino zona ekonominiame pasaulyje iškilo kvaziperiferijos statusu, specializuodamasi gaminti didelės vertės pramonės produkciją – šilką, taip pat teikti kreditus; žemdirbystėje vyravo dalininkystė (angl. share-cropping as the mode of labor control) kaip darbo kontrolės metodas ir eksportas mažais kiekiais į gretimas sritis40. Wallersteino teigimu, šių trijų ekonominių zonų geografinė padėtis stabilizavosi apie 1640 metus.
KPS XVI amžiuje apėmė ne visą pasaulį. Kinijai tapti KPS atsiradimo vieta sutrukdė politinės kliūtys. Kinija XV a. turėjo smarkiai išplėtotą laivų pramonę, vykdė plačią jūros ekspansiją, tačiau ši politinės valdžios sprendimu buvo nutraukta41. Šios valstybės raidos kelias buvo paženklintas pasaulinės imperijos ženklu. Kalbant apie Rusiją, būtina pažymėti, kad ji nedalyvavo kuriantis KPS, nes visą dėmesį buvo sukoncentravusi Sibirui įsisavinti. Šios valstybės miestų tinklas buvo labai silpnas, net palyginti su Rytų Europos miestais. Vidaus susisiekimo keliai buvo prasti, dėl to vidaus prekyba buvo menkai išplėtota. Dėl didelės teritorijos Rusijoje grūdai buvo realizuojami vidaus rinkoje. Nuo XVI a. caro įsakymu brangieji kailiai pradedami eksportuoti į užsienį42. Rusija nepriklausė KPS, nes carai kryptingai siekė sukurti atskirą ekonominį pasaulį ir koegzistuoti su pirmuoju43. Wallersteino teigimu, Rusijos valstybė turėjo savitą raidos kelią, radikaliai skyrėsi nuo Vakarų Europos ir kiek mažiau – nuo Rytų Europos. Rusija per Livonijos karą turėjo realią galimybę įsijungti į Europos ekonominį pasaulį periferijos statusu. Šioje vietoje Wallersteinas iškelia kontroversišką tezę,
___
39 Žr.: Wallerstein I. The Modern World-System I: Capitalist Agriculture and the Origins of the European World-Economy in the Sixteenth Century, p. 76.
40 Žr.: ibidem, p. 105–106.
41 Žr.: ibidem, p. 62.
42 Žr.: ibidem, p. 305.
43 Žr.: ibidem, p. 314. |
dizainas ir programavimas giriaus