Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai4 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (4 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4

"PASTUMTOS KORTŲ KALADĖS" DĖSNIS

GUDAVIČIUS EDVARDAS

Lakoniškai, dviem sakiniais savo "Lietuvos istorijoje" Zenonas Ivinskis nusakė Lietuvos ir visuotinės istori­jos tarpusavio santykių esmę: "Lotyniškas krikštas, tiesa, apsaugojo etnografinį lietuvių elementą, užkirto kelią stačiatikių įtakai, bet jis atidarė vartus lenkų kultūrai. Krikštas tačiau buvo pirmoji stipri grandis, siejanti Lietuvą su krikščioniška vidurinių amžių bendruomene"1. Dar vienas sakinys šio veikalo pratarmėje pateikia Lietuvos is­toriją pasaulio istorijos fone: "Lietuvos istorija vidurinių amžių galo, tiksliau „vidurinių amžių rudens" Europoje (J. Huizinga), yra labai platus objektas"2. Įžymusis mūsų istorikas labai gerai jautė Lietuvos pritapimo prie Euro­pos civilizacijos istorinę problemą, bet lygiai taip pat jis gerai suprato, kad tuo metu ši problema dar nebuvo kon­ceptualiai subrandinta.

Civilizacijų vaidmens požiūriu vienas brandžiausių XIX a. istorinės minties veikalų - arealinė bendriausios H. Helmolto redakcijos "Žmonijos istorija" - Lietuvą įtraukia į Rytų - pietryčių Europą, sugretindamas su Čekija Vakaruose, Rusija Rytuose ir Balkanais pietuose3. Kažkiek tuo kartojamas J. Lelewelio požiūris, jei kalbėtume vien apie pagoniškąją Lietuvą (nes katalikiškų šalių šiam arealui J. Lelewelis nepriskiria)4. O nubraukiant konfesi­nį civilizacinių arealų akcentą, slystama į dar neproduktyvesnius etninės kilmės lemiamumo kriterijus, beje, ma­dingus vokiečių istoriografijoje ir XX a. pirmoje pusėje. Lietuvių istoriosofija Stasio Šalkauskio asmenyje iškėlė Lietuvos tarpininko - barjero tarp Vakarų ir Rytų koncepciją5, bet tai, kaip ir romantinė lietuvių istoriografija, iš esmės nesprendė Lietuvos-Europos ir Lietuvos-Lenkijos priešpriešų tarpusavio santykio.

Aptariamus žodžius Z. Ivinskis parašė pačiu laiku. Kai jie buvo rašomi, Arnoldas Josephas Toynbee jau pvelgė ki­tokį Lietuvos istorinį vaidmenį negu buvo gavęs kaip pasaulio istoriografijos palikimą. Lietuva čia įsitraukia į Va­karų civilizacijos arealą, pasitarnauja autoriui kaip jo iššūkio-atsako dėsnio iliustracija ir pasireiškia kaip šio area­lo gynybinis bastionas6. A. J. Toynbee koncepcijos kontekste sudėtingesni ir detalesni Lietuvos vaidmens Europos civilizacijoje, o kartu ir pasaulio istorijoje, akcentai.
35

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus