Kai kurie paprotinės teisės niuansai remiantis hagiografiniais Šaltiniais: interpretacijos bandymas

Vietoj įvado

Šiame darbe tepabandysime apibrėžti kai kuriuos paprotinės teisės niuansus, geriausiai atspindimus viduramžių hagiografijose, kuriose kalbama apie pirmąsias misijas į baltų žemes. Kadangi įžvelgti paprotinę teisę tokiais ankstyvais laikotarpiais kaip X amžiaus pabaiga–XI amžiaus pradžia ir vėliau yra gana rizikingas dalykas, tai padaryti padės patys būdingiausi jos niuansai. Vienas jų yra kraujo keršto paprotys. Dar galime (tiesa, labia atsargiai) šnekėti ir apie paveldėjimo, sprendimo priėmimo bei kitus papročius. Hagiografijose galime įžvelgti ir ordalijų apraiškų. Kokios jos kilmės – pagoniškos, ar krikščioniškos – atskiras klausimas, kuris čia nebus specialiai nagrinėjamas.

Apie Lietuvos paprotinę teisę jau yra rašyta¹, vienas iš jos niuansų – kraujo kerštas – taip pat yra aptartas istoriografijoje², nors lietuviškojoje istoriografijoje šiai problematikai skirto darbo ir nėra. Apie kraujo keršto paprotį, užfiksuotą senose, X amžiaus pabaigos–XI amžiaus pirmosios pusės hagiografijose, paskatino parašyti E. Usačiovaitės straipsnis, skirtas senovės baltų aukojimams³, kuriame išsakoma mintis, kad šv. Adalbertas-Vaitiekus buvo paaukotas baltų dievams. Šiuo darbeliu tepabandysime parodyti, kad įmanoma ir kita interpretacija.

Teturime vos kelis misionierių žūties interpretacijų bandymus: religijotyrininkas G. Be-

___

1 Pirmiausia turime omenyje K. Jablonskį. Žr.: Jablonskis K. Istorija ir jos šaltiniai. Kaunas, 1979. Naujausias apžvalginio pobūdžio darbas, skirtas paprotinei teisei – Šenavičius A. Ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės teisės bruožai // LAMMD. Istorija. 2002,
Nr. LII, p. 14–23. Deja, negalime pasakyti, kiek šis autorius yra originalus, nes jo straipsnyje nėra jokių mokslinėje periodikoje būtinų ir privalomų nuorodų bei citavimo sistemos.

2 Paminėtinas H. Łowmianskis. Žr.: Łowmianski H. Studja nad początkami społeczeństwa i państwa litewskiego. Wilno, 1931, t. I, s. 419–420.