Antrasis miškų kultūrų pasaulis (finougrų kultūros). Iš finougrų genčių toliausiai pažengusios, vis daugiau metalų naudojančios vakaruose buvo estų ir suomių, o rytuose – Kamos baseino gentys. Mišrioje – baltų ir finougrų – Djakovo kultūroje gausų bronzinių, o vėliau – ir geležinių dirbinių²⁵. Vidurinė finougrų arealo dalis dar prieš du tūkstančius metų gyveno neolito sąlygomis, kai kurios vietinės gentys netgi nedirbo žemės. Ir šį kartą lemtingas buvo geografinio izoliuotumo veiksnys, lygiai taip pat būdingas vidurinei baltų arealo daliai.

Šio straipsnio autoriaus nuomone, M. Ščiukino siūlomą schemą būtina papildyti – pridėti aštuntąjį – Skandinavijos germanų pasaulį, etnokultūriniais ryšiais susijusį su „trečiuoju“ latenizuotųjų kultūrų „pasauliu“. Tačiau Skandinavijos raida buvo kur kas savaimingesnė, nepalyginti mažiau veikiama keltų įtakos nei Vidurio ar Vakarų Europoje gyvenusių germanų genčių.

Labiau su kitais vakarų germanais buvo susijusios arba netgi jų dalimi laikytinos tarp Vakarų Europos ir Skandinavijos, Danijos teritorijoje gyvenusios gentys – jutai, dalis saksų, anglai, iš Skonės pusiasalio persikėlę danai. O Švedijos teritorijoje gyvenę svenai (arba svėjai) ir Skandinavijos gotai (arba getai), gausios nedidelės gentys, gyvenusios Norvegijoje, vystėsi savaimingiau.

Romėniškuoju laikotarpiu pietinės skandinavų gentys (panašiai kaip vakarų baltai baltų genčių pasaulyje) aktyviausiai prekiavo su kitomis germanų gentimis ir Romos imperijos provincijomis. Danija ir Skonės pusiasalis skandinavų pasaulyje užėmė iš esmės tokią pačią vietą kaip Semba ir Lietuvos pajūris baltų pasaulyje. Kuo toliau į šiaurę, tuo lėtesnė kultūrinės raidos dinamika. Schema „pirmaujantys pietūs – atsiliekanti šiaurė“ Skandinavijoje atitinka schemą „pirmaujantys vakarai – atsiliekantys rytai“ baltų pasaulyje.

Tačiau kas iš esmės lėmė spartesnę Skandinavijos raidą, palyginti su baltų (bent jau vakarinių) žemėmis? Manytume, jog esminis Skandinavijos germanų spartesnės socialinės ir kultūrinės raidos stimulas buvo intensyvūs kontaktai su etniškai giminingomis Vidurio ir Vakarų Europos germanų gentimis, kurios buvo latenizuotos ir per keltus arba netgi tiesiogiai susidūrė su antikiniu pasauliu. Šiauriau gyvenę giminiški germanai vienaip ar kitaip buvo paliesti iš pietų sklindančių kultūrinių impulsų. Greta to itin svarbus veiksnys buvo visą Skandinaviją juosusios jūros, labai lengvinusios komunikaciją.

Trūksta dar vieno „pasaulio“. Kur yra slavų protėvynė? Šis klausimas iki šiol lieka vienas labiausiai diskutuotinų pasaulio archeologijoje.

Esminių pokyčių Europos istorijoje, visiškai pakeitusių žemyno etninį ir politinį žemėlapį, sukėlė Didysis tautų kraustymasis. Iš rytų stepių įsiveržę klajokliai – hunai, avarai, kitos gentys – „pastūmė“ teritorijoje nuo Juodosios iki Baltijos bei Šiaurės jūrų gyvenusius germanus (visų pirma – gotų gentis), alanus, dalį sarmatų. Taigi klajokliškasis „penktasis pasaulis“ sujaukė daugmaž nusistovėjusį gyvenimą tuo metu egzistavu

___

 ²⁴ Щукин М. На рубеже эр. Санкт-петербург, 1994

 ²⁵ Смирнов К. А. Дьяковская культура (Материальная культура городищ междуречья Оки и волги) // Дьяковская культура. Москва, 1974, с. 77.