Nesnaudė ir Organizacinis komitetas. Jis savo lėšomis bei pastangomis išleido atsišaukimą „Vyrams, tarnavusiems 1917–1919 m. lietuvių tautinėse dalyse Rusijoje bei dalyvavusiems Lietuvių karių sąjungoje (komitetuose, suvažiavimuose)“, kuris kvietė ne visus rusų kariuomenės karius. Tai ne ginklo draugų ar kombatantų, kaip kitose šalyse, suvažiavimas, o tik tų, kurie dalyvavo lietuviškose kariuomenės dalyse ir komitetuose ar suvažiavimuose. Nors buvo norima išvengti nesusipratimų, atsirado nemažai asmenų, kurie šį suvažiavimą vadino buvusių Rusijos karių suvažiavimu. Nors tokių vertinimų buvo, pačiame suvažiavime dalyvavo tik tie, kurie užpildė išsiuntinėtas anketas ir atitiko Organizacinio komiteto nustatytus kriterijus. Į dalyvių sąrašus buvo įtraukta 1050 žmonių, o atvyko 868 žmonės, beveik 83% visų įsiregistravusių21.

Visos Organizacinio komiteto pajėgos buvo mestos suvažiavimui ruošti. Šiam darbui atlikti buvo sudaryta komisija, kurios nariai pasiskirstė darbais: mjr. J. Šarauskas turėjo, susitaręs su Karo muziejaus viršininku, surasti dailininką, kuris sukurtų ženklą. Ženklo mintis buvo – „Anų laikų (žalia balta raudona) papuoštas skydas ant tokio pat trikampio pavidalo kaspino“22, maitinimu turėjo rūpintis brg. gen. K. Navakas, dėl nuolaidų kelionei su susisiekimo ministru turėjo tartis ats. plk. K. Giedraitis. Stengiantis kuo plačiau informuoti buvusius karius apie rengiamą suvažiavimą, buvo nutarta tai paskleisti per bažnyčias. Šį darbą atlikti paprašytas šio Sąjūdžio dalyvis kunigas prof. Juozapas Meškauskas. Jis pasirūpino, kad būtų išsiųsti kreipimaisi visiems vyskupams. Skelbimai ir atsišaukimai apie rengiamą suvažiavimą buvo kabinami viešose vietose ne tik Kaune, bet ir visuose miestuose bei miesteliuose. Juose buvo nurodytas suvažiavimo tikslas – „[...] prisiminti ir priminti mūsų jaunajai kartai, kad lietuviai, būdami ir svetimame krašte išblaškyti ir sunkių aplinkybių varžomi, siekė savo Tėvynei šviesesnės ateities, ir, nežiūrėdami pavojų, steigė tautai (jos nepriklausomybei ginti) ginkluotą pajėgą“23. Kviesdamas buvusius karius į suvažiavimą, Organizacinis komitetas priminė jiems, kad atvyktų apsirengę paradinėmis uniformomis arba šventiniais kostiumais su visais turimais Lietuvos valstybės ir carinės Rusijos ordinais ir medaliais ir pasiimtų visas relikvijas, kurios primena jų dalyvavimą lietuvių tautiniame sąjūdyje Rusijoje: liudijimus, laiškus, protokolus, nuotraukas, uniformas, antspaudus ir kita.