Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai1 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (1 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 1
įtakai tautinėms mažumoms68. Visa tai kaip indikatorius atspindėjo klausimo būklę, kuri, manytume, buvo gana pastovi.

LKP įtaką Lietuvos vokiečių ir rusų darbininkams iki 1926 m. plačiau apibūdinti gana sudėtinga, nes partinėje naudoje, archyvinėje ir kt. medžiagoje mes neradome tam konkrečių duomenų. Todėl galime tik pasamprotauti.

Lietuvos vokiečiai ir rusai aptariamuoju laikotarpiu skirtingai nuo lenkų ir žydų stengėsi kuo mažiau patekti į šalies politinio visuomeninio gyvenimo akiratį. Jų įkurtos tautinės organizacijos (vienos iš žymesnių buvo, pavyzdžiui, Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga, Lietuvos vokiečių partija; Lietuvos piliečių rusų tautybės susivienijimas ir kt.) nesikišo į politiką, užsiėmė savo tautiškai kultūrinių problemų sprendimu. Ir tai suprantama, nes nuo carizmo Golgotos, kaizerinės okupacijos ir bolševikmečio susiformavusi nepalanki lietuvių visuomenės opinija rusų ir vokiečių atžvilgiu nebūtų toleravusi kitokių nei pilietiško lojalumo Lietuvos valstybei pozicijų.

Svarios "baltųjų emigrantų" iš bolševikinės Rusijos pozicijos Lietuvos rusų "bendruomenėje" nulėmė gana silpnas komunistų pozicijas, atsitiktinius, menkus jų ryšius su rusais darbininkais. Dar 1921 m. LKP Kauno rajkomo sekretoriaus informacijoje buvo atkreiptas LKP CB-o dėmesys į tai, jog 99% emigravusių iš Rusijos į Lietuvą darbininkų yra juodašimtininkai, su kuriais partija nedirbo69. Panašaus kairuoliško nusistatymo LKP laikėsi ir vokiečių darbininkų atžvilgiu.

Lietuvos lenkų, vokiečių proletariato simpatijų ieškota ir pasitelkiant partijos propagandiniame darbe net Vilniaus, Klaipėdos kraštų problemas, kurias spręsti LKP siūlė šių karštų gyventojų laisvo apsisprendimo pagrindu. Tačiau šių kraštų priklausomumo klausimo svarstymuose Lietuvos tautinės mažumos buvo linkusios kuo mažiau dalyvauti, kad nekonfliktavus su Lietuvos valdžia ir tuo pačiu išsaugojus bent turimas savo tautinio - kultūrinio vystymosi sąlygas. Atkreiptume dėmesį į tai, jog Lietuvos vokiečių politinė - teisinė, kultūrinė padėtis gana skyrėsi nuo jų tautiečių Klaipėdos krašte, 1923 m. prijungtame prie Lietuvos. Jei pirmiesiems LKP įtaka praktiškai menka, matyt, dėl neveikimo, tai pastariesiems LKP veiklos aktyvumas tik nuo 1924 m. tapo

49

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus