| šio regiono dvarų kultūra veikė ir Vakarų Europą, ypač Anglijos ir Prancūzijos absoliutinių monarchų dvarus. Ribos tarp šių dviejų Europų nubrėžiamos sunkiai. Vis dėlto ryškėja tendencija – kuo anksčiau į XVII a. ir kuo toliau nuo miestietiškosios ir protestantiškosios Europos į katalikišką ir feodalinę Europą, tuo labiau kalbama apie Baroką kaip civilizacinę, o ne tik kaip apie kultūrinę epochą. Lotynų Amerikos šalių XVII–XVIII a. istorijos atžvilgiu „Baroko visuomenės“ sąvoka pasitaiko vis dažniau52.
Jeigu lyginsime Lietuvą su Anglija ir Olandija, tai pagal svarbiausius lyginamuosius požymius gali susidaryti įspūdis, kad Lietuva ir Vakarų civilizacija XVI–XVIII a. – skirtingi pasauliai. Tačiau užtenka žvilgtelėti į Lietuvos barokines bažnyčias, kad pamatytume jungtį su Vakarų civilizacijos dalimi – su barokine Europa.
Kodėl šios sąvokos negalėtume taikyti Lietuvos istorijoje ne tik meno ir kultūros, bet ir civilizacinei epochai apibūdinti? 1569 m. į Lietuvą atvyko jėzuitai ir 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia – 1604 m. Baroko menas, jėzuitai ir Vilniaus universitetas – svarbiausi epochos kultūros dėmenys. Jie atėjo į Lietuvą visai nevėluodami. Tiesa, gali susidaryti įspūdis, kad labai ankstiname Baroko epochos pradžią – juk 1569 m. tik pasirodo Baroko kultūros šaukliai jėzuitai. Tai neatitiktų formalaus periodizavimo pagal reiškinių genezės ir jų dominavimo distinkciją kriterijaus. Tačiau jeigu Baroko kultūros pradžią vėlintume, kaip tada pavadintume epochą tarp vėlesnės Baroko epochos pradžios (pvz., XVII a. pradžia) ir XVI a. vidurio lūžio? Net jeigu ir surastume pavadinimą, tai nesugebėtume pagrįsti XVII a. pradžios kaip lūžio visuose istorinio proceso lygmenyse. Be to, tokia trumpa epocha vargu ar atitiktų formalųjį periodizacijos tikslingų proporcijų kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad Baroko, kaip meno istorijos, sampratos kūrėjas ir klasikas Heinrichas Wölflinas jį kildino giliai iš XVI amžiaus53, o kultūros istorijos požiūriu beveik visi tyrinėtojai pabrėžia Baroko, Kontrreformacijos ir katalikiškosios Reformos ryšį. Štai kodėl kai kada Baroko epocha Vakaruose pradedama net 1570-aisiais metais54. Tokiu atveju visiškai priartėjame prie Baroko epochos Lietuvoje pradžios siejimo su XVI a. vidurio lūžiu ir hipotetinių sąsajų su 1566 m. įsigalėjusia luomine bajorų santvarka ir valakų reformos suformuotu lažiniu-palivarkiniu ūkiu. Tai daro prasmingas „barokinės santvarkos“ ir „barokinio ūkio“ sąvokas.
Paskutiniai „gryno“ Baroko architektūros paminklai – vėlyvieji architekto Jono Kristupo Glaubico kūriniai, pavyzdžiui, Vilniaus bazilijonų vienuolyno vartai (1761). Baroką pamažu keitė Klasicizmas, tačiau šis stilius suklestėjo tik pačioje XVIII a. pabaigoje. Net klasicistinė Vilniaus katedra papuošta barokinėmis Tomo Rigio skulptūromis. Antano Tyzenhauzo reformos (1767), Pauliaus Ksavero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika (1769), jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės komisijos sukūrimas (1773) – šie įvykiai ženklina Baroko saulėlydį ir Apšvietos genezę. Barokinę santvarką ar epo-
___
52 William B. Taylor. History 8A: Colonial Latin America. Lecture 17 October 26, 2006: Baroque Culture and Society [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. liepos 1 d.]. Prieiga per internetą: http://history.berkeley.edu/faculty/Taylor/H8A/lectures/lecture17/index.html
53 Wölflin H. Renaissance und Barock. München, 1888. Naudojamės naujausiu rusišku leidimu: Вёльфин Г. Ренессанс и барроко: Иследования сущности и становления стиля барроко в Италии. Санкт Петербург, 2004, c. 55.
54 Der Barock [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. liepos 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lge.lu/site/branch/all/barock.pdf
|
dizainas ir programavimas giriaus