XVI a, I pusėje sparčiai vykstant LDK politinių jėgų konsolidacijos procesui, greitėjo ir "politinės tautos" formavimasis. "Politinės tautos", arba "conventiones generales", susidarymas sietinas su luominio atstovavimo sistemos sukūrimu. Vakarų Europoje jau XIII a. pradžioje bažnyčia, bajorija ir biurgeriai, kaip politinio kūno (corpus politicum) nariai, reprezentavo Karalystės "cornmunitas" prieš politinio kūno "galvą" — valdovą. Vėliau šis politinis kūnas įgavo "įstatymų leidžiamosios valdžios" (legislator humanus) galią⁹³. Valdovas pasidarė priklausomas nuo jos ir, likdamas šios struktūros "galva", galėjo veikti tiek, kiek leidžia jo įgaliojimai. Vidurio Europoje luominės monarchijos kūrimasis prasidėjo tada, kai Vakarų Europa įžengė į I feodalizmo krizę⁹⁴ Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje luominės monarchijos formavosi XIV a. pabaigoje — XV a. viduryje⁹⁵. Tačiau Vidurio Europoje luominės monarchijos struktūros sudėtiniai elementai jau buvo ne tokie kaip Vakaruose. Čia ši struktūra buvo "iškraipyta", nes nebuvo miestų reprezenacijos⁹⁶. Taigi Vidurio Europoje į "politinės tautos" sampratą neįėjo biurgerija. Anot S. Rusockio, Lenkijoje jau XVI a. pats žodis "tauta" pasidarė sinonimas formaliai lygiateisiui, apimančiam tiek didikus, tiek neturtingiausią bajoriją, šlėktos luomui⁹⁷. Lietuvoje, rytinėje Vidurio Europos periferijoje, šis "politinės tautos" struktūros "iškraipymas" buvo dar didesnis. XV a. II-oje pusėje LDK įvyko dideli pasikeitimai socialinių-politinių santykių sferoje. Susiformavo feodalų klasė kaip atskira privilegijuota socialinė teisinė kategorija. 1492 m. privilegijos 32 straipsnis draudė įbajorinti valstiečius ir, galima sakyti, iš principo įteisino uždarą bajorų luomą⁹⁸. Valstybinių santykių raidos požiūriu tai jau buvo luominės monarchijos susidarymo pradžia⁹⁹. Tai rodo ir Ponų tarybos, buvusios didžiojo kunigaikščio "curia", reikšmės didėjimas Kazimiero Jogailaičio valdymo metaisi¹⁰⁰. Šie pokyčiai įteisinti 1492 ir 1506 m. privilegijomis bei 1529 m. I-uoju Lietuvos Statutu.

⁹³ Jenö Szücs. The Three Hisrorical Regions of Europa. // Acta Historica academiae scientiarum Hungaricae. 1983. T (2—4). (toliau — Jenö Szücs.. The three...) P. 149.

⁹⁴ Ten pat. P. 156. I- oji feodalizmo krizė datuojama 1300 – 1450

⁹⁵ Russocki S. Monarchie stanowe... S. 85.

⁹⁶ Mitteilungen der österreichischen geograpgisehen gesellschaft Wien, 1990 S. 195.; Jenö Szücs.. The three... P. 155.

⁹⁷ Russocki S. Monarchie stanowe... S. 78.

⁹⁸ Gudavičius E. Lietuvos krikščionybės priėmimo politinė problema // Lietuvos istorijos metraštis. 1987. V., 1988 (toliau – LIM). P. 19.; Taip pat. Šlėktų atsiskyrimas nuo bajorų Lietuvoje XVI a. (1. Bajorų luomo susidarymas XV a.) // Lietuvos TSR MAD. Serija A. 1975. T. 2. P. 104.

⁹⁹ Gudavičius E., Lazutka S. Riteriai. // LIM. 1980. V., 1981. P. 117.

¹⁰⁰ Valikonytė I. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos vaidmuo valstybiniame ir politiniame gyvenime XV a. antroje pusėje (iki 1492 m.) // Lietuvos TSR AMMD. Istorija. 1972. T. 13 (2). P. 76 – 79.