Dirbdamas archyve (gal net archyvo vadovybei nežinant), talkino ieškant informacijos apie Vilniaus miesto kultūros paveldą, tikslino archyvinę informaciją.

Apie Jurgio Ordos darbų pobūdį archyve 60-mečio proga gana gyvai yra rašęs Vladislavas Bikuličius⁴. Beje, istorijos archyve, kur kadaise vyravo rusiški papročiai, Jurgis Orda paprastai buvo vadinamas Georgijum Karlovičium.

Namažas Jurgio Ordos įnašas į lietuvių archeografiją. Šis jo nuopelnas lengviau pastebimas, nes yra leidiniai. Samdomas sutartimi, o vėliau kukliame etate įdarbintas bedarbis Jurgis Orda Lietuvos Mokslų akademijos institutui ieškojo archyve dokumentų ir padėjo parengti solidų (beveik 54,5 aut. lanko) dokumentų rinkinį. Tai XVIII amžiaus Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčų dokumentai (skundai ir kt.) su dvarų valdytojais⁵. Tai vienas tomas iš trijų išleistų šios serijos tomų. Tome yra keli šimtai dokumentų. Šio tomo dokumentus surinko Jurgis Orda ir Rimantas Jasas (pastarasis juos parengė spaudai ir parašė pratarmę). Tai nėra absoliučiai savarankiškas Jurgio Ordos darbas. Čia jis dirbo pagal užsakymą ir vykdė užsakovo valią. Bet įnašas į šaltinių publikavimą neabejotinas. Galima daryti prielaidą, kad Jurgis Orda surinko dokumentus ir 1959 m. išleistam šios serijos pirmajam tomui, kurio sudarytoju tituliniame lape pažymėtas Konstantinas Jablonskis. Bet nepažymėta, kas surinko dokumentus šiam tomui. Kai pirmasis tomas buvo rengiamas spaudai, tai Jurgis Orda dar buvo viešai nepageidaujamas asmuo ir bijota jį oficialiai minėti. O kol tas tomas buvo išleistas, tai praėjo keleri metai. Atsakymą į šį klausimą galbūt galėtų duoti detalesnis Konstantino Jablonskio asmeninio archyvo tyrinėjimas. Todėl gaila, kad darbo sutartis yra tik buhalterinis pateisinamasis dokumentas ir saugomas tik laikinai. Tad Mokslų Akademijos buhalterijos archyve jų nebus. O sutartys tiksliai atsakytų į šį klausimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Jurgis Orda rinko bei nurašinėjo dokumentus ir asmeninėms Juozo Žiugždos, Juozo Jurginio, Konstantino Jablonskio studijoms.

Bene svarbiausi dabar turėtų būti Jurgio Ordos mokslo veikalai. Mums dabar yra žinomi Jurgio Ordos pokario metų mokslo rašiniai, be tų jau paminėtų, kurie buvo parašyti kaip archyvo darbo vidaus dokumentai. Iš tų trijų tik vienas yra paskelbtas, o kiti tebėra rankraščiuose. 1972 metais teko matyti Jurgio Ordos asmeninį archyvą. Jis gana skurdus. Kodėl toksai didelis Lietuvos architektūros, meno ir apskritai Lie-