"Tautos" sąvokos istorijoje atsekame istoriją-tikrovę. Privalomos marksizmo doktrinos atmosfera sukėlė R. Vėbros, E. Aleksandravičiaus ir A. Kulakausko priešingą reakciją. Šie istorikai pasirinko skirtingas metodologijas: R. Vėbra pasirinko socialinę istoriją, iš dalies kultūros istorijos metodus; E. Aleksandravičius - kultūros istoriją; A. Kulakauskas - socialinę istoriją. L. Mulevičius metodologinės pozicijos priskirtinos kritinio marksizmo krypčiai. Išeivijos istoriką V. Trumpą galėtume apibūdinti kaip daugiau į sąmoningumo istoriją, "žmogaus dvasios gyvenimą" linkstantį tyrinėti mokslininką.

Lietuvos istorijos XIX a. specialistų metodologiniai ieškojimai rodė didėjančius Lietuvos istorijos mokslo poreikius. Trys minėti istorikai perėmė iš kritinių marksistų ir empiristų įsitikinimą, kad galima pažinti objektyvią tikrovę, saikingą polinkį empirikai ir istorinių šaltinių kaupimui, pagaliau siekį ieškoti istorijos proceso apibendrinimų, dėsnių. Kartu perimta ir "užkrečianti" priežastingumo koncepcija istorijoje, kurią bamdoma taikyti įvairių, taip pat ir skirtingos prigimties tyrimo objektų (ekonominės struktūros, socialinės struktūros, kultūros istorijos, socialinės istorijos, sąmoningumo istorijos, asmens vaidmens istorijos) tyrinėjimuose. Galima kalbėti apie dvi Lietuvos istorijos XIX a. plačiąja prasme tyrinėjimų kryptis, kurioms atstovauja: vienai - (J. Jonynas) - V. Merkys - R. Vėbra - E. Aleksandravičius - A. Kulakauskas, kitai - (L. Karsavinas) - V. Trumpa.

Nuorodos

1. V. Trumpos istorijos proceso samprata paremta L. Karsavino veikale "Istorijos filosofija" išdėstytomis mintimis. Pateikiame pagrindines L. Karsavino istorines pažiūras. Žr. kn.: (9), (10; 348-365).

Literatūra

1. Mulevičius L. Nacijos teorija // Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas / iki 1904 m./ V., 1987. P. 18-38.
2. Vėbra R. Lietuvių tautinis atgimimas XIX a. V., 1991.
3. Vėbra R. Lietuvių visuomenė XIX a. antroje pusėje. V., 1990.
4. Aleksandravičius E. Lietuvių atgimimo kultūra (XIX a. vid.): Humanitarinių mokslų istorijos krypties habilituoto daktaro disertacijos tezės. V., 1994. Plačiau žr.: Aleksandravičius E. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje. 1831-1863 m. V., 1989. Aleksandravičius E. XIX a. profiliai. V., 1993.
5. Kulakauskas A. Apie tautinio Atgimimo sąvoką, tautinių sąjūdžių epochą ir lietuvių tautinį atgimimą // Lietuvių atgimimo istorijos
   studijos. T. 1.: Tautinės savimonės žadintojai: nuo asmens iki partijos. V., 1990. P. 132-142. Plačiau žr.: Kulakauskas A., Zakarytė S.