1943 m. birželio 26 d. surašymo duomenimis, visoje Lietuvoje buvo tiek žemės ūkio mašinų ir padargų: įvairių variklių – 2320 (iš jų traktorių – 809), sėjamųjų mašinų – 2110, derliaus nuėmimo mašinų – 35 411, javų kuliamųjų mašinų – 23 195, sėklos paruošimo įrenginių – 17 107, kultivatorių – 9 936, plūgų – 358 390 (vienavagių – 339 113, daugiavagių – 19 277), kitų žemės ūkio mašinų – 63 502²⁶. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje okupacijos metais buvo apie 445,2 tūkst. žemės ūkių²⁷, vienas traktorius vidutiniškai teko 550-iai ūkių, viena sėjamoji – 211-ai ūkių, viena derliaus nuėmimo mašina – 13-ai ūkių, viena javų kuliamoji mašina – 19-ai ūkių, vienas kultivatorius – 45-iems ūkiams ir t. t. Labiausiai atsilikusi žemės ūkio mechanizavimo atžvilgiu buvo Vilniaus srities apygarda, kurioje vienas traktorius teko net 918-ai ūkių, viena sėjamoji – 758-iems ūkiams, viena derliaus nuėmimo mašina – 112-ai ūkių, viena javų kuliamoji mašina – 36-iems ūkiams, vienas kultivatorius – 79-iems ūkiams ir t. t.²⁸  Viename iš 1942 m. pavasarį įvykusių tarpžinybinių pasitarimų žemės ūkio klausimais konstatuota, jog žemės ūkiui ypač trūksta šių žemės ūkio mašinų ir padargų: traktorių – 100, plūgų – 25 tūkst., spyruoklinių akėčių – 4 tūkst., sėjamųjų mašinų – 4 tūkst., arklinių grėbiamųjų – 7 tūkst., maniežų (vilktų) – 1,4 tūkst., kultivatorių – 1 tūkst. ir kt.²⁹  Ir vis dėlto per visus 1943 m. žemės ūkiui buvo skirta tik 5 998 vienavagiai plūgai, 50 traktorinių plūgų, 9 spyruoklinės akėčios, 2 933 zigzaginės akėčios, 357 sėjamosios mašinos, 100 arklinių grėbiamųjų, 233 maniežai (vilktai), 110 arklinių kuliamųjų, 174 pjaustymo mašinos ir nedideli kiekiai kitų žemės ūkio mašinų bei padargų³⁰.

Visos šios aplinkybės skatino, be pagalbos kaimynams darbo jėga, ieškoti ir kitų būdų menkam žemės ūkio techniniam aprūpinimui įveikti. Antai 1942 m. rugpjūčio 3 d. generalkomisaras A. von Rentelnas išleido „Potvarkį dėl 1942–1943 m. derliaus javų kūlimo“, kuriuo įpareigojo visų kuliamųjų mašinų savininkus savo kūlimo komplektus su varomosiomis mašinomis ir prie jų priklausančius įrengimus, įrankius, transmisijos diržus ir kt., apskrities viršininkui pareikalavus, už nustatytą atlyginimą leisti naudoti kolektyvinio kūlimo reikalams. Kūlimo komplektų savininkai įpareigoti duoti ir aptarnaujantį personalą, mašinistus. Jei mašinistas buvo kartu ir ūkininkas, valsčiaus viršaitis, kurio valsčiuje buvo to ūkininko ūkis, turėjo pasirūpinti, kad to ūkininko ūkio darbus dirbtų kaimynai³¹. Panašios nuostatos pakartotos ir 1943 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos generalkomisaro A. von Rentelno „Parėdyme dėl 1943 metų derliaus javų kūlimo“³². Pažymėtina, kad kūlikams, taip pat kuliamųjų mašinų savininkams už kūlimą buvo atlyginama pinigais ir vadinamaisiais premijiniais taškais.

1942 m. birželio 17 d. vidaus reikalų generalinis tarėjas Petras Kubiliūnas kartu su darbo ir socialinių reikalų generaliniu tarėju Jonu Paukščiu išleido bendrą „Potvarkį dėl
darbo prievolės kuro gamyboje, žemės ūkyje ir susisiekime Lietuvos Generalinėje srityje“, kuriuo Lietuvos gyventojams oficialiai paskelbė apie darbo prievolės įvedimą darbams dur-

___

26 Statistische Berichte für das Ostland. Riga, 1943, Nr. 11/12, S. 359.

 27 Ten pat, 1944, Nr. 1/4, S. 93–94.

 28 Duomenys apie Vilniaus apygardą paimti iš: Statistische Berichte für das Ostland. 1943, Nr. 11/12, S. 359; 1944, Nr. 1/4, S. 93.

 29 1942 m. kovo 19 d. tarpžinybinio pasitarimo žemės ūkio našumo palaikymo bei ūkininkų būklės pagerinimo reikalu protokolas // LCVA. F. R-1314, ap. 1, b. 394, l. 5–6.

  30 1944 m. balandžio 24 d. „Lietūkio“ žemės ūkio mašinų ir trąšų skyriaus 1943 metų veiklos ataskaita // LCVA. F. 599, ap. 6, b. 373, l. 1–2.

 31 Amtsblatt des Generalkommissars in Kauen. 1942, Nr. 38, S. 490.

 32 Ten pat, 1943, Nr. 40, S. 423–424.