| o vis kitas asmuo39 , leidžia manyti, jog egzistavo galimybė moteriai pačiai pasirinkti teisminį atstovą. Tą patvirtina kad ir vaitienės Margaretos Jokūbienės Šulcienės atvejis. Kai jos sutuoktinis pasimirė taip ir neužbaigęs bylos su ankstesnio vaito giminaičiais dėl įkeisto malūno, „tarybos akivaizdoje pasirodė garbioji pono Jokūbo Šulco našlė ir išsirinko globėjus bei patronus [atstovauti] savo reikaluose ir ypač byloje dėl malūno“40 . Kadangi miesto tarėjai iš trijų kandidatų priėmė tik du, kitą kartą jau jų lydima našlė vėl pasirodė rotušėje. Šįkart moteris jiems suteikė reikalingus įgaliojimus ir kreipėsi į urėdą, trečiuoju globėju prašydama paskirti konkretų asmenį iš pačios tarybos41 . Prielaidą apie galimybę pasirinkti pačiai moteriai sustiprina ir aptariamoje knygoje įrašyti našlių įgaliojimai, kuriais jos patvirtina trečiojo asmens teisę atstovauti moteriai konkrečioje byloje arba apskritai ginti jos interesus teisme42 . Tiesa, to nereikėtų suabsoliutinti ir laikyti išskirtiniu atsižvelgimo į moters nuomonę paliudijimu. Akivaizdu, kad miesto taryboje sankcionuojamą globėjų skyrimą lemdavo šios savivaldos institucijos interesas didinti savo valdžios prerogatyvas ir užtikrinti tinkamą jai pavaldaus turto administravimą. Tačiau neabejotina ir tai, kad globėjo (ar globėjų), eventualiai atstovaudavusio miestietei teisme, paskyrimą turėdavo žymėti pačios moters atliekamas veiksmas, įforminamas tam tikru dokumentu. Pažymėtina, kad nors šie pavyzdžiai nepaneigia mums rūpimo lyties principo, kiti atvejai leidžia suabejoti ir jo taikymo obligatyvumu. Yra įrašų, kai teismo šalimi įvardijama tik našlė, kas vienu atveju nėra kliūtis jai pačiai vesti bylą43 , o kitąkart, atvirkščiai, teisminio įgaliotinio nebuvimu sumani moteriškė pasinaudoja siekdama vilkinti reikalo nagrinėjimą44 .
1536 m. Kauno taryboje svarstyta byla dėl mirusio kauniečio palikimo, kur ieškovas buvo „ponas Semionas, Vilniaus burmistras, savo dukters Anastazijos, velionio J. Jačkonio [našlės] globėjas“45 , ne tik paliudija, jog turtinius moters interesus teisme galėdavo ginti ir jos tėvas46 , bet dar labiau sustiprina prielaidą, kad aptariamos nuostatos taikymo geografiniai rėmai buvo platesni. Spėjimą, jog šis teisenos principas buvo žinomas ir Vilniuje, netiesiogiai patvirtina LM užfiksuotos vilniečių bylos, liudijančios, kad žmonos bei jos giminaičių vardu neretai bylinėdavosi sutuoktinis47 , jo pasirodymą teisme kartais motyvuojant teisėtos santuokystės argumentu48 arba net tiesiog pabrėžiant, jog jis yra „žmonos galva“49 .
Žinant, kad tuo metu LDK žemės teisėje moters teisminio atstovavimo nuostata nebuvo tiksliau apibrėžta, logiška manyti, kad jos taikymą Lietuvos miestuose galima sieti su saksų-Magdeburgo teisės įtaka50 . Tokiu atveju
39 Antai 1522 m. kaunietė Barbora Juškienė vieną reikalą sprendė per įgaliotinį J. Strungą (Ten pat, Nr. 21, l. 14); o kitoje jos byloje analogiškai vadinamas jau Petras Bukas (Ten pat, Nr. 35, l. 23). Onai Bišofienei 1529 m. atstovavo Stanislovas Dambrava (Ten pat, Nr. 66, l. 37); o po kelerių metų jos prokuratoriumi jau įvardijamas Andrius Kmyta (Ten pat, Nr. 96, l. 52v; Nr. 98, l. 54–56v).
40 Comparuit coram senatu honesta relicta vidua domini Jacobis Schulz et elegit sibi tutores et patronos in suis causis et praesertim in causa de molendino – Ten pat, Nr. 579, l. 223v.
41 Ten pat, Nr. 586, l. 225v.
42 Ten pat, Nr. 134, l. 83; Nr. 255–256, l. 131; Nr. 327, l. 149; Nr. 398, l. 171; Nr. 449, l. 186.
43 Ten pat, Nr. 71, l. 39v–40; Nr. 271, l. 134v; Nr. 407, l. 173v; Nr. 412, l. 175.
44 Antai kai Daratai Popelienei buvo pareikštas turtinis ieškinys, moteris pabrėžė negalinti būti atsakove be jos globėju vadinamo žento Baltramiejaus Taluišaičio – Ten pat, Nr. 413, l. 175.
45 …her Sijemijon, burgermeister von der Willa, ein vormunt seiner tochter Anastasia, nachgelassenen Januchnen Jaczkonijs [witwe] – Ten pat, Nr. 159, l. 98–98v.
46 Ten pat, Nr. 312–315, l. 144–144v.
47 Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga / parengė S. Lazutka, I. Valikonytė ir kt. Vilnius, 1997 (toliau – LM. 4-oji TBK), Nr. 255, p. 219–220; Nr. 344, p. 287–288.
48 LM. Kn. 276, l. 8–9v.
49 …qui est caput eius – LM. 4-oji TBK, Nr. 173, p. 152–153.
50 Lietuvos valstybės ir teisės istorijos autoriai Magdeburgo miesto teisę aptariančiame skyriuje rašo, kad „moterys teisinius veiksmus atlikdavo vyro arba globėjo akivaizdoje“, tačiau šios tezės neišplėtoja – Maksimaitis M., Vansevičius S. Lietuvos valstybės ir teisės istorija. Vilnius, 1997, p. 101. |
dizainas ir programavimas giriaus