| sporto klubai Klaipėdos krašte ir Lietuvoje“12. A. Fugalevičius objektyviai vertina Klaipėdos krašto vokiečių sporto organizacijų politinę veiklą ir nenorą taikytis prie esamos lietuviškos tvarkos. Autorius sporto draugijų veiklos pavyzdžiu lygina Klaipėdos krašto ir Lietuvos vokiečių bendruomenių elgesį Lietuvos valdžios atžvilgiu. Jis pateikia Vokietijos archyvų vertingos medžiagos apie vokiečių sporto klubų finansavimą. Pagrindiniais veiksniais, neigiamai paveikusiais vokiečių sportą trečiajame dešimtmetyje, jis laiko karo padėties įvedimą 1926 m. ir lietuvinimo politiką Klaipėdos krašte, o ketvirtajame dešimtmetyje išskiria 1932 m. paskelbtą Kūno kultūros įstatymą. Tokie vertinimai atspindi gajas Vokietijos istorikų nuostatas pateisinti Klaipėdos vokiečių revanšistinius siekus ir pasmerkti Lietuvą, ginančią savo interesus. Tačiau A. Fugalevičius nesigilino į vokiečių sporto vadų santykius su KKR, vokiečių sportininkų veiklą nacistinėse organizacijose.
Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti Klaipėdos vokiečių sporto draugijų ryšius su Vokietijos institucijomis; sportininkų dalyvavimą nacistiniame judėjime, kovas dėl įtakos su Lietuvos sporto institucijomis.
1. Vokiečių sporto veikla
Klaipėdos krašte
1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šalies sporto areną papildė vokiečių sporto draugijos: irklavimo klubas „Neptūnas“, veikęs nuo 1875 m., Judriųjų žaidimų sąjunga (Verein für Bewegungspiele (VFB)), Plaukimo sporto sąjunga (Schwimmen Sportverein (SSV))13, nuo 1909 m. veikusi futbolo klubus vienijanti organizacija „Žaidimų klubas“ (Spielvereinigung) ir 1922 m. įkurtas Klaipėdos darbininkų sporto klubas „Freya“. 1927 m. buvo įsteigta Dviratininkų draugija (Memellädischer Jugendring), pelniusi populiarumą tarp vokiečių jaunuolių.
Tačiau Klaipėdos krašto vokiečių integracija nebuvo tokia sklandi kaip tikėtasi. Įvairias vokiečių organizacijas įtraukti į Lietuvos visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą buvo kur kas sunkiau. Dalis vokiečių kultūrinių ir sporto organizacijų veikė savarankiškai, nesaistomos jokių ryšių su Lietuva. Pavyzdžiui, vokiečių irklavimo klubas „Neptūnas“ 1923 m. neįstojo į Lietuvos sporto lygą (toliau LSL) ir savarankiškai dalyvavo Rytprūsių čempionatuose14. Kitos didesnės vokiečių sporto draugijos Lietuvos sporte dalyvavo tik iki 1934 m., kai dėl nepaklusnumo KKR buvo diskvalifikuotos iki 1938 m. pabaigos.
Svarbiausią vaidmenį vokiečių sportinėje veikloje vaidino futbolo asociacija „Žaidimų klubas“ ir 1924 m. kovo 16 d. įsteigta Klaipėdos krašto sporto sąjunga15 (toliau KKSS), suvienijusi Klaipėdos krašto lietuvių ir vokiečių sporto klubus. 1926 m. KKSS įstojo į LSL ir tapo oficialiu Klaipėdos krašto koordinaciniu sporto centru. Iki 1931 m. trukusį Lietuvos ir Klaipėdos krašto sportininkų bendradarbiavimą nutraukė kilęs vokiečių „Žaidimų klubo“ ir KKSS vadovų konfliktas su LSL. 1931 m. vokiečių futbolo asociacija „Žaidimų klubas“ už nenorą laikytis LSL reglamento buvo diskvalifikuota vieneriems metams. Iki 1934 m., nepavykus įtikinti vokiečius gerbti 1932 m. paskelbtą Kūno kultūros įstatymą, visi Klaipėdos krašto vokiečių
___
12 Fugalewitsch A. Die Deutschen Vereine im Memelgebiet und in Litauen im Konflikt zwischen Kultur und Ideologie oder : Wider das Märchen vom Unpolitischen Sport // Die Deutsche Volksgruppe in Litauen / Hrsg. B.Von Meissner. Hamburg, 1998.
13 Ten pat, p. 26.
14 Lietuvos sporto žinynas 1919–1940 m. T. 1. Vilnius, 1999, p. 65.
15 Vokiškas pavadinimas „Memeländischer Sportbund“, o archyvo dokumentuose ir istoriografijoje vadinama tiesiog Sportbundu – aut. past. |
dizainas ir programavimas giriaus