Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai11 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (11 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 11

KAUNO SUAUGUSIŲJŲ INSTITUTAS. 1941-1944 METAI

BUB­NYS GE­DI­MI­NAS

Gediminas Bubnys, Zenonas Simas Kriaučeliūnas

 

Visose Lietuvos kultūrinio gyvenimo srityse okupantai vykdė lietuvių nacionalinės kultūros žlugdymo politiką. Kultūrinės lietuvių tautos vertybės visus okupacijos metus buvo grobiamos ir naikinamos. Hitleriniai okupantai, siekdami sunaikinti lietuvių tautą, pirmiausia norėjo sunaikinti inteligentiją, neleisdami jai pasipildyti naujomis jėgomis. Todėl sistemingai ir apgalvotai buvo griaunamos lietuviškos mokyklos.

Okupantai planavo reformuoti lietuviškas bendrojo lavinimo mokyklas: iki kiek galima sutrumpinti bendrųjų dalykų dėstymą, suteikti tik siaurų amato žinių. Esminis okupantų tikslas buvo rengti amatininkus, profesionalius įvairių specialybių darbuotojus.

1942 m. vasarą Švietimo vadybos darbą tikrinę Generalinio komisariato pareigūnai iškėlė tokius reikalavimus: 1) Lietuvos mokyklas priartinti prie vokiškų mokyklų ir daugiau laiko skirti vokiečių kalbai; 2) sumažinti gimnazijų skaičių ir panaikinti jose lygiagrečias klases; 3) steigti daugiau amatų ir prekybos mokyklų1.

Lietuvos švietimo sistema prasidėjus vokiečių okupacijai nenutrūkstamai tęsė savo veiklą.

Buvo kūrybingai ieškoma ir randama suaugusiųjų švietimo formų. Viena jų ir tapo Kauno suaugusiųjų institutas, kurio paskirtis buvo ne tik teikti bendrąjį išsilavinimą, bet ir profesiją. Taigi Lietuvos piliečiai kartu įgydavo teisę į aukštąjį profesinį mokslą.

Šio straipsnio tikslas – atskleisti Kauno suaugusiųjų instituto atsiradimo ir veiklos peripetijas 1941–1944 metais: instituto įsikūrimas ir uždaviniai, kadrų komplektavimas, organizacinė struktūra, panašaus profilio mokymo įstaigų prijungimas prie jo, pirmieji darbo rezultatai.

Lietuvos švietimo organizavimas ir būklė nacių okupacijos metais nagrinėta A. Endrino2, V. Čižiūno3, J. Bulavo4, A. Bendžiaus5,

 

_______________________________________

1 Bubnys A. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944). Vilnius, 1998, p. 460; Čižiūnas V., Sužiedėlis S. Švietimas II pasaulinio karo metu // LE, t. 15, p. 780.

2 Endrinas A. Švietimas po hitlerininkų padu // Hitlerinė okupacija Lietuvoje. Vilnius, 1961, p. 223–240.

3 Čižiūnas V., Sužiedėlis S. Švietimas II pasaulinio karo metu // LE, t. 15, p. 780–781.

4 Bulavas J. Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas. Vilnius, 1969, p. 202–210.

5 Bendžius A. Liaudies švietimas Tarybų Lietuvoje. Vilnius, 1967, p. 15–16; Bendrojo lavinimo ir aukštoji mokykla Tarybų Lietuvoje 1940–1970 m. Kaunas, 1973, p. 15.

60

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus