| su krikščioniška kultūra - štai vyriausias šios generacijos tikslas. Vadinasi, apsigynus bei atsiplėšus nuo Rytų, nūnai svarbu dvasinė krikščioniškų Vakarų pagalba saviškai įsikurti ir naujoje pastogėje kūrybiškai užsimoti" (p. 24).
Svarbų vaidmenį šioje generacijoje J. Eretas skyrė moterims. Kalbėdamas apie plačiašakę Vargdenių seserų (1918 m. įkurtos Nekaltai Pradėtosios Švenčiausios Mergelės Marijos seserų kongregacija) veiklą, akcentavo jų nuopelnus spaudos srityje -žurnalas "Moters" (20.000 egz.), "Liepsnos" (15.000 egz.), "Naujoji vaidilutė". Vienas svarbiausių kazimieraičių rūpesčių - naujos mergaičių kartos auklėjimas. Jų "Saulės" gimnazija Kaune atitraukė mokines nuo egoistinių polinkių, stiprino visuomeninį idealizmą bei socialinį įsipareigojimą.
Antroje kartoje, gimusioje 1880-1900 m., J. Eretas taip pat išskyrė dvi grupes: M. Krupavičiaus puslaikį (1917-1926 m.) ir S. Šalkauskio puslaikį (1927-1936 m.), o visos kartos vadovu bei varikliu mokslininkas laikė P. Dovydaitį, kuris savo sumanymams įkūnyti turėjo pagalbininkus ateitininkus ir pavasarininkus. Savo tikslams įgyvendinti P. Dovydaitis pristeigė gausybę žurnalų, kuriuos daugiausia bent pradžioje užpildydavo vertimais iš kitų šaltinių. J. Eretas apgailestavo, kad "užsimodamas enciklopediniu mastu Dovydaitis ne visur pajėgė kasti giliai, dėl ko ir jį iš dalies ištiko A. Jakšto likimas", o kartu ir džiaugėsi, kad "jis daugelį mūsų jaunųjų ... taip gausiai aprūpino moksline medžiaga, kad jiems lengva buvo orientuotis" (p. 27).
Pirmojo puslaikio uždavinys - atkurti valstybę, nustatyti socialinius santykius, aptvarkyti visuomeninį gyvenimą.
Antroji pusgeneracija galėjo rūpintis kultūra plačiąja šio žodžio prasme.
Neeiliniai visuomeniniai M. Krupavičiaus gabumai išryškėjo, J. Ereto nuomone, jau 1917 m. Voroneže. Čia M. Krupavičius buvo 400 evakuotų gimnazisčių kapelionas, auklėjo jaunimą politiškai, nes carinės Rusijos žlugimas visoms laisvės trokštančioms tautoms teikė viltį. Jo entuziastingų pasekėjų buvo gana daug, jų remiamas, sugrįžęs į Lietuvą M. Krupavičius tapo krikščionių demokratų partijos vadovu. 1926 metų perversmas nutraukė viešą politinę M. Krupavičiaus veiklą. Savo veiklą jis tęsė siauresnėje kultūrinėje plotmėje. M. Krupavičiaus puslaikiui J. Eretas priskiria ir svarbų įvykį Lietuvos bažnytiniame gyvenime - Lietuvos savarankiškos bežnytinės provincijos įsteigimą 1926 metais.
Apie S. Šalkauskį bei jo puslaikį J. Eretas rašė: "Mūsų mintytojui kraštas nebuvo tik vieta, kur gimsta, pluša ir miršta vienodai kalbą žmo- |
dizainas ir programavimas giriaus